Pušaloto gatvės Panevėžyje gyventojai su baime laukia iš ligoninės grįžtančios psichikos negalią turinčios kaimynės, mat įtaria, kad į agresiją linkusi moteris kalta dėl savo motinos mirties, kurią vis dar tiria policija.
Pušaloto gatvėje gyvenančią psichikos negalią turinčią V. V. gerai žino tiek policijos pareigūnai, tiek greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Tramdyti į agresiją linkusią moterį jiems teko ne kartą.
Bijojo dukters
Dažniausiai pareigūnus ir medikus į pagalbą kviečiasi ne pati neįgalioji, bet kaimynai, ypač rūpinęsi tuo, kad dėl V. V. ištinkančių ligos priepuolių kenčia kartu gyvenanti jos motina I. V.
Apie nelengvą senolės dalią „Panevėžio balsas“ rašė dar vasaros pradžioje. Žurnalistus kartu su pareigūnais į pagalbą tada kvietėsi ligonės kaimynė Janina Laimutė Rudienė. Policijos pareigūnai tąkart sugebėjo šiaip ne taip įsiveržti į įsišėlusios moters namus ir perduoti ją medikams.
Šįsyk į redakciją paskambinusi psichikos negalią turinčios moters kaimynė J. L. Rudienė pasakojo dar šiurpesnę istoriją, nutikusią, kai prieš pat šventes V. V. vėl ėmė elgtis agresyviai.
„Į mano namus beveik pusnuogė atskubėjo jos 87 metų motina, – prisiminė ponia Janina. – Ji pasakė, kad dukra išėjusi, o jai reikia pagalbos. Esą dukra ją sumušė, prastai jaučiasi. Ir tikrai – ant senolės kūno mačiau mėlynių žymes. Be to, guodėsi, kad labai bijo grįžti į namus, nes dukra ją užmuš.“
Mirė ligoninėje
J. L. Rudienė teigė iškvietusi greitąją pagalbą. „Atvažiavę medikai suleido močiutei vaistus, bet vežti į ligoninę nenorėjo. Tai priprašiau, kad išvežtų. Išvežė, bet vėliau sužinojau, kad jos ligoninėje nelaikė, o parvežė, tik ne namo, o pas gimines, gyvenančius toje pačioje gatvėje.“
Anot kaimynės, giminės senolės pas save laikyti negalėjo, tai nuvežė pas jos seserį ir V. V. pusbrolį, gyvenantį Žaliosios kaime.
„Ten senolei pasidarė blogai, artimieji vėl kvietė medikus. Ją nuvežė į Panevėžio ligoninę. Ir sužinojau: močiutė sausio 5 dieną mirė“, – sielojosi ponia Janina, pasak kurios, tą pačią dieną atvykę policininkai ir medikai išvežė velionės dukrą į ligoninę.
„Žinote, kas baisiausia? – dalijosi nerimu moteris. – Kad nustatys, jog senoji kaimynė mirė ne nuo sumušimų, o, tarkime, nuo plaučių uždegimo arba dar nuo ko nors kitko. Agresyviąją jos dukrą palaikys ligoninėje kokias tris savaites, kaip aną kartą, ir paleis namo. Tai kaip mums toliau gyventi?“
Grįžusi V. V. esą vaistų negeria, nes pati dirbo farmacininke ir apie medikamentus išmano. „Po kiek laiko užeina priepuoliai, ir tada nežinai, ką ji gali iškrėsti. Jos veiksmai neprognozuojami“, – guodėsi įsibaiminusi J. L. Rudienė.
Aplinkybes aiškinasi policija
Kad Pušaloto gatvės gyventoja I. V. mirė, o jos dukra išvežta gydytis, dienraščiui patvirtino Panevėžio miesto policijos komisariato viršininkas vyresnysis komisaras Vidas Sabonis.
„Blogai, kad moteris, grįžusi iš ligoninės, negeria vaistų. Todėl agresijos priepuoliai kartojasi, vis tenka ją gabenti į ligoninę“, – komisariato viršininkas pripažino, kad į minėtą gatvę pagalba kviečiama dažnai.
Policijos pareigūną stebino tik viena: pasirodo, po šios nelaimės moterų kaimynai paskutinę praėjusių metų dieną surašė skundą, bet nusiuntė jį kažkodėl miesto Savivaldybei. „Mums skundą perdavė užvakar“, – vakar kalbintas komisaras dar negalėjo pasakyti nieko paguodžiančio agresyvios ligonės sugrįžimo bijantiems kaimynams.
V. Sabonio žiniomis, medikai iš tiesų konstatavo, kad I. V. mirė nuo sunkios nepagydomos ligos.
„Tačiau tikriname ir kitą versiją – ar I. V. mirtį galėjo pagreitinti sumušimai, – neslėpė komisaras. – Atliksime ikiteisminį tyrimą ir bus nustatyta, kokia tragedija įvyko Pušaloto gatvėje.“
Iš pradžių spėjęs, kad tyrimas bus atliktas per dvidešimt dienų, V. Sabonis tuo suabejojo paaiškėjus, kad mirusios moters dukra paguldyta į ligoninę gydytis psichikos sutrikimų.
„Problemų bus... Negalėsime apklausti dukros, kol gydosi, – kalbėjo pareigūnas. – kad ir kaip būtų, tyrimas atliekamas. Šiandien negaliu pasakyti, kaip jis baigsis. Galiu tik patvirtinti, kad močiutė buvo sumušta, bet teigti, kad mirė nuo tų sumušimų, negaliu.“
Privalo rūpintis
Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja Jolanta Štarienė teigė, esą sumušta senolė iš Pušaloto gatvės į Panevėžio ligoninės Priėmimo skyrių tikrai buvo nuvežta.
„Tai yra užregistruota, – pasakojo medikė. – Greitoji kviesta pernai gruodžio 30 dieną. Tačiau į ligoninę ji nebuvo paguldyta. Senoji buvo apžiūrėta ir paleista. Greitosios medikai ją parvežė, bet ne namo, o pas gimines, gyvenančius Pušaloto gatvėje.“
Dar kartą greitoji – tik jau rajono – senutę į ligoninę pristatė gruodžio 31 dieną. Tuomet ji buvo paguldyta Neurologijos skyriuje.
„Mirė ji sausio 5 dieną, – kalbėjo J. Štarienė. – Medikų išvadose parašyta, kad mirė ne nuo sumušimų, bet nuo vidaus ligų.“
Greitosios pagalbos stoties vadovo pavaduotoja dienraščiui pripažino žinanti, kokią sunkią negalią turi velionės dukra V. V., ir suprantanti kaimynų baimes.
„Psichikos ligonė sausio 6 dieną buvo nuvežta į ligoninę. Kaimynams galiu tik patarti: kai moteris bus paleista iš medicinos įstaigos, būtina pasirūpinti ja. Ji pati apie savo ligą mano kitaip. Kadangi artimų giminaičių neturi, rūpintis ją turi socialinis darbuotojas. Tokiems ligoniams būtina nuolatinė priežiūra.“
Ateitį prognozuoti bijo
Iš Panevėžio psichikos sveikatos centro socialinės darbuotojos Ievos Kenešienės dienraštis sužinojo, kad gydytis išvežta V. V. ligoninėje veikiausiai praleis 55 dienas.
„O grįžusi iš ligoninės turės lankytis Psichikos sveikatos centre, – aiškino socialinė darbuotoja. – Privalės nuolat gerti vaistus. Jeigu nelankys centro, artimieji turi kreiptis į Socialinių paslaugų centrą, kad būtų paskirtas socialinis darbuotojas, kuris nuolat prižiūrėtų ją.“
I. Kenešienė teigė bendravusi su V. V. artimaisiais ir informavusi juos, ką turi padaryti, kol ji bus gydoma.
„Patariau jiems pasistengti išrūpinti neįgalumą arba sutvarkyti dokumentus, kad būtų galima apgyvendinti pensione, – sakė moteris. –
Blogai yra tai, kad pati V. V. nepripažįsta savo ligos ir grįžusi iš ligoninės nevartoja vaistų, kuriuos būtina gerti. Suprantu ir kaimynų nerimą. Sudėtinga gyventi šalia neprognozuojamo žmogaus – nežinai, kada ji užklups agresijos priepuolis...“
V. V. pusbrolis Virgis, besirūpinantis tetos laidotuvėmis, „Panevėžio balsui“ irgi sakė, kad skaudžiausia yra matyti artimą giminaitę sergančią tokia liga, kurios ji nepripažįsta.
„Užeina jai tie priepuoliai ir tada kvailioja, – kalbėjo vyras. – Suprantu, kad kaimynams baugu. Blogai ir tai, kad grįžusi iš ligoninės vaistų negeria – tada ir visos bėdos prasideda. Labai agresyvi tampa... Va, ir savo motiną tokio priepuolio metu primušė. Kai pas mus prieš mirtį atvežė, guodėsi, kad V. mušė, kad šokinėjo ant jos... Gaila, kad taip viskas baigėsi. Net nežinau, kaip bus, kai pusseserę paleis iš ligoninės, ir kas ja rūpinsis...“
Raimonda MIKUČIONYTĖ
