Trečiadienį į naujas parodas žiūrovus kviečia renovuota Šiaulių dailės galerija. Paminėdama 15-ąjį savo gimtadienį, galerija pristatys dviejų iškilių Lietuvos menininkų – Audriaus Puipos ir Vytauto Balčyčio – personalines parodas.
Kaip pastebi menotyrininkai, A. Puipa (1960-1997) – iškilus lietuvių menininkas, puikus pedagogas, kurio indėlis į piešinio meną yra dar tinkamai neįvertintas.
„Jo kūryboje ryškus sodrus, šiurkštokas gyvenimo vaizdavimas, įdomus klasikos ir modernizmo susipynimas. A. Puipa vaizdavo savo draugus menininkus, bohemos atstovus, kultūros paribių tipus – girtuoklius, duobkasius, milicininkus ir kt. – taip kurdamas savotišką papročių, kasdienybės, buities, minčių ir aistrų enciklopediją“, – sako menotyrininkė Ramutė Rachlevičiūtė.
Jos teigimu, A. Puipos darbuose nestinga komiškų istorijų, grotesko, šaržo, subtilios ironijos, nostalgijos prabėgančiam laikui.
„Iš pirmo žvilgsnio A. Puipos darbai gali atrodyti esą vien dokumentalūs natūros filmavimai, tačiau savo kūryba autorius mistifikavo kasdienę realybę“, – pastebi menotyrininkė.
Dailininkas dirbo įvairiomis technikomis – šilkografijos, spalvotos litografijos, akvarelės.
„A. Puipos režisuotos nuotraukos su žymiais menininkais (Vytautu Kalinausku, Vyteniu Jankūnu ir kt.), inscenizuojant žymius pasaulinės tapybos kūrinius (Davido „Marato mirtį“, peredvižnikus ir t. t.) pradėjo naują etapą Lietuvos dailėje, kur išmoningai susijungė fikcija su realybe ir pan.“, – apie A. Puipą atsiliepia R. Rachlevičiūtė.
Po dailininko mirties buvo surengtos 7 pomirtinės personalinės parodos (dvi iš jų – Bergene, Norvegijoje, ir Helsinkyje), 1997 m. Nidoje – tapybos pleneras.
Vytautas Balčytis yra viduriniosios kartos fotografas, meno scenoje pasirodęs praėjusio amžiaus 8-ajame dešimtmetyje.
„V. Balčyčio nuotraukose viskas stovi tvirtai – čia retai kada pajusi vėjo dvelksmą, judesį, o saulės atšvaitai atrodo tiesiog prilipę prie paviršių. Klasicistinę estetiką menančios kompozicijos tarsi perša mintį, kad fotografijų objektai yra amžini ir nekintantys. Dažną jų gaubianti migla greičiau primena formaliną, kuriame šimtmečiams įmerkti tikrovės fragmentai. Ši migla, aplinka, kurioje yra Balčyčio fotografijų „kasdienybė“, ir suteikia įprastoms situacijoms amžinybės skonį“, – pastebi meno kritikas Jonas Valatkevičius.
Anot jo, V. Balčytis – vienas iš atidžiausių urbanistinio peizažo stebėtojų Lietuvos mene.
„Miesto istorija jo fotografijoje prasideda 8-ojo dešimtmečio Vilniaus nuotraukomis ir per „Mažų miestelių“ seriją keliauja link šiandienos fotografijų, kuriose fiksuojamos jau sunkiai atpažįstamos urbanistinės liekanos“, – apie V. Balčyčio darbus rašo J. Valatkevičius.
Parodos Šiaulių dailės galerijoje veiks iki balandžio 12-osios.
