Paminėjus žodžius „stalo žaidimai“ dažniausiai kyla mintys apie kortas bei pokerį. Ir nieko čia keisto – pastarieji labai paplitę tarp studentų. Tačiau nors ir smagu pasinerti į pinigų sumomis matuojamą azarto dozę, kartais įdomu prisiminti ar išbandyti ne tokius populiarius, tačiau ne ką prastesnius stalo žaidimus. Galiausiai, tiesiog žaisti. Juk ne veltui dar antikos laikais romėnai valdantiesiems šaukdavo: „Norim duonos ir žaidimų!“
Šiek tiek istorijos
Kortos ir kiti stalo žaidimai yra vienodai paplitę visose pasaulio kultūrose. Ši veikla visada buvo viena iš pasilinksminimo būdų. Egipte rastos iškasenos byloja, kad stalo žaidimai egzistavo jau prieš 4 tūkst. metų. Seniausiu pasaulio žaidimu tituluojamas Egipte rastas „Senet“. Jo taisyklės nėra tiksliai žinomos, tačiau, panašu, kad buvo žaista ant lentos, kurioje yra 30x3 vienspalvių langelių. „Senet“ žaidžiamas ir dabar, tik jau su išgalvotomis taisyklėmis.
Vis dėlto, didesnis susidomėjimas stalo žaidimais pastebėtas tik XX a., atsiradus naujiems, moderniems žaidimams, tokiems kaip „Risk“, „Trivial Pursuit“. Dabar jų jau šimtais galime skaičiuoti. O kiek dar tų pačių žaidimų su skirtingomis taisyklėmis! Pavyzdžiui, „UNO“ kortos. Atrodo, paprasta žaisti, taisyklės greitai perprantamos, todėl kartais gali pasidaryti nuobodu. Tokiu atveju reikia tik pasitelkti vaizduotę – žaiskite taip, kad padėjus bet kurios spalvos ketvertuką visi turėtų sudėti rankas į krūvą (taip pat, kaip žaidžiant „Asilą“), o paskutinysis padėjęs traukia dvi kortas iš kaladės. Tai dažnai prikausto dėmesį bei įneša daugiau dozę nuotaikos.
Studentų mėgiamiausi
Nedažnai turime progą pažaisti tokius žaidimus, kaip, „Race for the Galaxy“, „Agricola“ ir pan., nes nei piniginė „išneša“ jų nusipirkti (tokie žaidimai kainuoja apie 100 ir 180 litų), nei randame aplinkinių, kurie juos turi. Dažniausiai renkamės tuos, kurie gerai žinomi visiems, greitai perprantami bei linksmi. Prie tokių galima priskirti:
„Jenga“ arba jo atmaina „Drunken tower“ yra turbūt neatsiejama vakarėlių dalis. Pastarąjį žaidimą patartina žaisti su mažesnį promilių skaičių turinčiu skysčiu, nes ištraukus „Drink one“ (išgerk vieną) arba „Everybody drinks except you“ (visi geria išskyrus tave) vargu, ar ryte prisiminsi, kaip atsidūrei ten, kur pabudai.
„Rummy“ – vis labiau Lietuvoje populiarėjantis mažų kaladėlių žaidimas, kuris lavina kritinį mąstymą. Beje, jis trečias iš populiariausių pasaulyje žaidimų. Jo esmė – kuo greičiau išnaudoti savo kaladėles, tačiau jas reikia dėti tik atitinkamomis kombinacijomis, kurios susietos tiek su spalva, tiek su skaičiumi. Kadangi žaidimas ganėtinai intensyvus, jis skatina kritinį mąstymą, tačiau kartu ir atpalaiduoja bei leidžia prarasti laiko nuovoką.
„Alias“. Bandykit atspėti: „Laikas, kai studentai prieš tą įvykį mokosi tiek dienomis, tiek naktimis. Tai žodžių junginys.“ Egzaminų sesija? Taip. Pavargus nuo įtempto mąstymo tinka šis linksmas žaidimas. Tik, patirtis kalba, kad nuoširdžiai pažaidus jį kokius 6 kartus, jau įsimenami žodžiai, emocijos ir t. t.
„Ligretto“. Jei mėgsti palyginti su draugais savo vikrumą ir greitą reakciją, greičiausiai tau nesvetimas šis žaidimas. Mat pagrindinė idėja – kuo greičiau sudėti turimas kortas atitinkama tvarka (pvz. mėlynas 3 dedamas ant mėlyno 2). Azarto prideda tai, kad visi žaidėjai pradeda kartu ir turi tą patį tikslą – likti be kortų. Jaudulys ir noras būti pirmuoju įneša teigiamų emocijų.
Nekalbant apie vaikus, kuriems stalo žaidimai leidžia nelikti vieniems, suteikia drąsos, moko klausytis ir girdėti, mums – studentams, tai taip pat duoda naudos. Pirmiausia turiningai praleidžiame laiką. Žaidimai lavina kritinį mąstymą, kartais net socialinius įgūdžius, nes žaidimai ir buvimas bei bendravimas su draugais yra neatsiejami dalykai. Mokslininkai ištyrė, kad pagyvenę žmonės, kurie dažnai žaidžia žaidimus, skatinančius mąstymą (pvz. šachmatai), gali išvengti protinių ligų, tokių kaip alzhaimeris, nes jų smegenys geriau funkcionuoja.
