Žemės ūkio ministerija vakar paskelbė gavusi pribloškiančių žinių, kad “kai kurie duonos gamintojai nuo rugpjūčio 23-iosios didins duonos gaminių kainas". Ministerijos žiniomis, šiuo metu duonos gaminiai kepami dar iš senojo grūdų derliaus, tad įtakos jų kainai negali turėti nei škvalai, nei sausros.
Dėl duonos gaminių rinkos dalyvių galimo nesąžiningo elgesio didinant produkcijos kainas žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius kreipėsi į Konkurencijos tarybą ir paprašė atlikti tyrimą.
Lietuva grūdų nepritrūks
Pastaruoju metu dėl nepalankių klimato sąlygų grūdų supirkimo kainos išties kyla. Kai kurios trečiosios šalys laikinai netgi apribojo grūdų eksportą. Tačiau kai kurių duonos gamintojų skubūs ketinimai jau nuo rugpjūčio 23-iosios vienodu dydžiu didinti vidaus rinkoje parduodamų gaminių kainas ministrui K.Starkevičiui kelia abejonių. Iš kur tokių žinių gavo jis, neskelbiama.
“Šiuo momentu nematome jokio pagrindo duonos kainai didinti, - “Respublikai" teigė K.Starkevičius. - Nes iš šių metų derliaus grūdų pagaminti miltai gamyboje dar nenaudojami".
Pasak Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento direktoriaus pavaduotojo Jono Lisausko, šiemet prognozuojama prikulti apie 3,3 mln. tonų grūdų - 0,5 mln. tonų mažiau negu pernai. J.Lisausko nuomone, tai mūsų šalies rinkai didesnės įtakos negali turėti. Lietuvai savoms reikmėms užtenka apie 2 mln. tonų grūdų, dar apie 1 mln. mūsų šalis eksportuoja.
Šiemet per pirmąjį pusmetį rugių supirkimo kaina vidutiniškai liko stabili, tuo tarpu ruginiai miltai pabrango 2 proc. Ar turėsime ant ko tepti sviestą? Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas nustatė, kad ruginės duonos savikainoje rugiai sudaro apie 30 proc., todėl, dabartinio derliaus rugių kainai padidėjus 27 proc., duonos kaina galėtų išaugti apie 8 proc.
Žmonės kainų didėjimo nepastebi?
Maisto brangimas - nesvarbu, pagrįstas ar nepagrįstas, - gali turėti padarinių ne tik paprastiems jo valgytojams. Pirmoji Lietuvos Vyriausybė ir jos vadovė Kazimiera Prunskienė 1991-aisiais buvo priversti net atsistatydinti, kai žaibiškai padidėjo produktų kainos.
Kodėl augančios maisto produktų kainos nieko neišspiria iš postų?
“1991-aisiais žmonės buvo pakantesni, tačiau mažai suvokė naujos ekonominės sistemos savitumą", - sakė K.Prunskienė.
K.Prunskienės manymu, šiandieninė visuomenė, išvarginta pastarųjų metų finansinių, nedarbo, masinės emigracijos negandų, jau nė nepastebi kainų didėjimo.
“Manau, kad dabar, kai žmonės per vadinamąjį krizės įveikimą sulaukė ne smūgio, o nokauto, duonos pabrangimas prilygsta tik nedideliam grybštelėjimui, - svarstė K.Prunskienė. - Kai žmogus būna patyręs didelį smūgį, smulkesnių dalykų gali ir nepastebėti".
K.Prunskienės teigimu, kai 2008 m. šalies ekonomika ir žmonių pajamos buvo pasiekusios aukščiausią lygmenį, žmonės jautriai reaguodavo į kiekvieną šaukštelį deguto. Dabar, kai to deguto yra pilna statinė, pasak K.Prunskienės, dar vienas šaukštelis jo reakcijos gali ir nesukelti.
“Ministrui derėtų nesidrovėti sukviesti perdirbėjus į diskusiją, sėsti prie apskritojo stalo ir analizuoti situaciją", - “Respublikos" paklausta, ką patartų K.Starkevičiui, atsakė buvusi premjerė, kuri 2004-2008 m. dirbo ir žemės ūkio ministre.
Anot jos, perdirbėjai tikrai nenorės pyktis nei su grūdų gamintojais, nei su Žemės ūkio ministerija.
Sidas Aksomaitis
