Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nesutinka su Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkei Nijolei Steiblienei palankiu Vilniaus miesto 2-osios apylinkės teismo nutarimu, todėl apskundė jį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Kaip žinoma, rugsėjo 17 d. teismas nutraukė administracinę bylą dėl teisės pažeidimo, kurį N. Steiblienei rugpjūčio 30 d. protokolu buvo priskyrusi Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Pasak teismo nutarimo, byla nutraukiama nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai skundėsi su parlamentarų korupcijos skandalu siejami "Rubicon group" valdybos pirmininkas Andrius Janukonis ir Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas, esą patyrę žalos dėl to, kad į žurnalistų rankas pateko jų asmens kodai, telefonų numeriai bei kiti įstatymo saugomi duomenys.
"Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija mano, kad teismo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teismas, nagrinėdamas šią bylą, neteisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas", - pabrėžiama inspekcijos pranešime.
Teismo požiūriu, N. Steiblienė pagal įstatymus nėra nei asmens duomenų tvarkytoja, nei valdytoja, todėl ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatos jai negali būti taikomos.
Kaip teigiama teismo nutarime, N. Steiblienė, kaip Antikorupcijos komisijos pirmininkė, negalėjo vienasmeniškai pakeisti visos komisijos narių sprendimo, pagal kurį pranešimas apie įtarimą A. Janukoniui bei liudytojo V. Stasiūno apklausos protokolas turėjo būti viešinami visos apimties, neišskiriant ir dokumentuose buvusių asmens duomenų.
Inspekcijos skunde aiškinama, kad teismas priimdamas nutarimą nesilaikė Administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio reikalavimų ir neišsiaiškino visų bylai svarbių aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui, nenurodė, kokiais įrodymais vadovavosi, o kuriuos atmetė.
Inspekcija savo skunde taip pat rašo, kad teismas nesilaikė Administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kadangi nepasisakė dėl visų administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuojamų teisės pažeidimų. Inspekcijos aiškinimu, teismas nepasisakė dėl Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto (kuris nustato, kad asmens duomenys turi būti tapatūs, tinkami ir tik tokios apimties, kuri būtina jiems rinkti ir toliau tvarkyti) ir 7 straipsnio 2 ir 3 dalių (dėl asmens kodo naudojimo) pažeidimų, o tik nurodė, kad N. Steiblienė nebuvo nei Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nurodyta duomenų valdytoja, nei duomenų tvarkytoja, todėl neturėjo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos įgyvendinti tinkamas organizacines ir technines priemones.
Inspekcijos nuomone, teismas netinkamai aiškino ir taikė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, nurodydamas, jog nagrinėjamu atveju Seimo duomenų valdytoju yra Seimo kanceliarija.
Inspekcija taip pat nesutinka ir su N. Steiblienės atstovės argumentais, kad A. Janukonio ir V. Stasiūno asmens duomenys yra vieši, kadangi asmens kodai ir gyvenamosios vietos adresai nurodyti Juridinių asmenų registre. Pagal teisės aktus iš Juridinių asmenų registro teikiami tik fizinių asmenų - vadovo, valdymo organo narių vardai ir pavardės. Nei asmens kodas, nei gyvenamoji vieta bei kiti administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti asmens duomenys nėra teikiami, vadinasi šie duomenys nėra vieši.
Be to, inspekcijos nuomone, teismas neteisingai aiškino ir tai, kad N. Steiblienė perduodama asmens duomenis vykdė Seimo Antikorupcijos komisijos sprendimą. Inspekcija mano, kad N. Steiblienė netinkamai vykdė Antikorupcijos komisijos sprendimą, nes komisija nutarė paviešinti Generalinės prokuratūros pateiktos medžiagos dalį, susijusią su Seimo nariais ir jų veiksmais, o komisijos pirmininkė perdavė žiniasklaidos priemonių atstovams asmens duomenis, kurie nebuvo būtini visuomenės informavimo tikslui.
"Rubicon group" vadovas A. Janukonis įtariamas daręs spaudimą kai kuriems Seimo nariams bei kitiems politikams, o už vienokius ar kitokius šių sprendimus atsiskaitęs kyšiais. Tuo tarpu V. Stasiūnas, sprendžiant iš paviešintų telefoninių pokalbių, siekė, kad kai kurie parlamentarai balsuotų už šilumos tiekėjams palankų Šilumos ūkio įstatymo projekto redakciją.
ELTA
