Po žiemos šalčių ir darganos atsiradusios kelio duobės, nelygus asfaltas, neaiškūs ir išblukę kelio ženklai yra kas antro šalies vairuotojo automobiliui padarytos žalos priežastis.
Įvažiuoja kas ketvirtas
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ tyrimo duomenimis, kas ketvirtas apklausoje dalyvavęs vairuotojas (apie 26 proc.) teigė, kad jo automobilis buvo apgadintas, įvažiavus į duobę gatvėje. Kas penkto respondento teigimu, žala buvo patirta dėl nelygios ar kitokios nekokybiškos kelio dangos.
„Automobiliui įvažiavus į duobes, gali nukentėti ne tik jo pakaba, ratlankiai ir padangos. Neretai padaryta žala būna daug didesnė – prakirstas karteris ar radiatoriai, sugadintos po bamperiu sumontuotos detalės, kitos itin jautrios elektroninės sistemos. Kartais net suveikia oro pagalvės. Vieno draudimo bendrovės kliento, įvažiavusio automobiliu į duobę, patirta žala buvo įvertinta 10 tūkst. litų“, – pasakojo vienos draudimo bendrovės žalos sureguliavimo skyriaus vadovas.
Pasak jo, didžiausia rizika smarkiai apgadinti automobilį dėl prastos kelio būklės atsiranda vasario–balandžio mėnesiais, kai tirpstantis sniegas užtvindo besiveriančias duobes, kitus kelio dangos nelygumus ir jų nesimato.
„Kai tokios vairavimo sąlygos, patariama sumažinti įprastą važiavimo greitį, ypač atsargiai įveikiant apsemtus kelio ruožus. Jei vis dėlto nepavyksta išvengti skiriamaisiais ženklais nepažymėtos duobės ir dėl to automobilis buvo apgadintas, turėdami kasko draudimą nepatirsite nuostolių“, – pasakojo draudimo įmonės atstovas.
Jei automobilį esate apdraudę tik privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, patekę į tokią situaciją išmokų galite nesitikėti. Privalomasis draudimas nuo nemalonumų apsaugo tik tada, kad žala padaroma trečiajam asmeniui.
Kenčia miestai
„Vilmorus“ atliktas tyrimas atskleidė, kad daugiausia apklaustųjų, patyrusių žalos dėl prastos kelio būklės, yra tarp Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio respondentų (iš viso apie 62 proc.). Mažiausiai nukentėjusiųjų dėl nekokybiškų kelių – tarp mažesnių miestų ir kaimo vietovėse gyvenančių apklaustųjų.
„Didžiuosiuose šalies miestuose transporto srautas itin didelis, todėl kelio dangą reikia nuolat geriau prižiūrėti. Nors vairuotojai skundžiasi, kad situacija didmiesčių keliuose negerėja, kelininkai stengiasi tvarkyti kelio dangą iškart, kilus grėsmių, nelaukdami pavasario“, – sakė draudimo įmonės atstovas.
Projekto „Saugus eismas“ atstovas Matas Šalčiukas teigė, kad tokių nemalonių incidentų pavyktų išvengti, jei būtų vadovaujamasi keliomis paprastomis taisyklėmis. Pirmiausia reikėtų važiuoti laikantis didesnio atstumo nuo priešais važiuojančio automobilio, nes taip galima geriau matyti kelio dangą ir, pastebėjus kelio nelygumą, spėti greičiau sureaguoti – pristabdyti arba apvažiuoti kelio nelygumą. Taip pat sumažės tikimybė, kad į automobilį pataikys akmenys, skriejantys iš po priekyje važiuojančio automobilio ratų.
Svarbu atidumas
Vis dėlto vairuojant pavasarį nereikėtų sutelkti žvilgsnio vien tik į kelią ir ieškoti duobių. Ekspertų teigimu, geriausia išlaikyti žvilgsnį aukštai ir nuolat žvilgčioti į kelio paviršių. Važiuojant reikėtų vengti ir staigių manevrų vairu, nes staigiai pasukus vairaratį gali nutikti daugiau bėdų nei įvažiavus į duobę.
Neretai, kai tenka apvažiuoti duobę, reikia išvažiuoti ir į priešpriešinio eismo juostą, todėl labai svarbu stebėti ir priešinga kryptimi važiuojančius automobilius.
Itin daug duobių susidaro ten, kur asfaltas būna labiau nuvažinėtas ir kaupiasi vanduo. Todėl vienas iš būdų išvengti duobių – neleisti ratams riedėti vėžėmis. Jei įvažiuojate į prastą kelio zoną, būtinai pristabdykite. Turėsite daugiau laiko sureaguoti, jie kelyje pasitaikys nelygumų. Supratę, kad duobės nepavyks išvengti, sumažinkite greitį, tačiau prieš pat įvažiuodami į duobę stabdžio pedalą atleiskite – taip sumažinsite apkrovą pakabai ir galimas smūgio pasekmes.
Pagal visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ bei projekto „Saugus eismas“ informaciją parengė VL žurnalistas Marius Eidukonis.
