Nepasisekė tiems, kurie atostogas prie Baltijos suplanavo liepos pabaigoje ar rugpjūtį. Pliuškentis jūroje šiomis dienomis nėra didelis malonumas, nes jau nuo liepos pabaigos žydi vanduo. Nors, specialistų teigimu, tai natūralus reiškinys, šįmet Baltijos vanduo žydi kaip niekad gausiai, pradedant Suomijos ir baigiant Lenkijos krantais.
Kai kuriuose uostamiesčio paplūdimiuose jūros vandens dvoką –pagrindinį žydinčio vandens požymį –poilsiautojai pajuto jau liepos viduryje. Vandenį ėmė drumsti vis gausiau pasirodantys dumbliai, jis ėmė trauktis žalia plėvele.
„Atlanto vandenynui galime už tai „padėkoti", nes būtent iš jo vandens srovės šiemet į Baltiją atplukdė labai daug teršalų, –pagrindinę Baltijos jūros tokio intensyvaus sužydėjimo priežastį įvardijo Nemuno deltos regioninio parko ekologas Robertas Kubilius. –Žinoma, ir Kuršių marios, sugaudžiusios visus teršalus iš Nemuno, savo pridėjo."
Kalčiausi –teršėjai
R.Kubiliaus teigimu, Lietuvoje nusistovėję karšti orai vandens telkinių žydėjimą galėjo tik šiek tiek paspartinti. Didžiausi vandens žydėjimo kaltininkai esą yra žmonės, kurie be jokios sąžinės graužaties teršia aplinką, į kanalizaciją pila chemines medžiagas ir kitokius teršalus.
Taigi miniomis plūdę prie Baltijos jūros ar kitų vandens telkinių, poilsiautojai nori nenori priversti keisti atostogų maršrutus. Koks malonumas bristi į iš tolo sieros vandeniliu dvokiantį, drumzliną ir dumblių pilną vandenį.
Į upių tėvą Nemuną, anot ekologo, subėga visi teršalai, kuriuos atplukdo į jį įtekančios upės. Tai visos gyvenviečių nuotekos, cheminės atliekos, o iš laukų –trąšos.
„Gėda, bet Nemunas yra tarsi trijų šalių kanalizacijos vamzdis, –apgailestavo ekologas. –Visos nuotekos į jį subėga. O jas Nemunas nuplukdo į Kuršių marias. Štai ir turime rezultatą."
Ne tik gyvenviečių nuotekos užteršia vandens telkinius. Šie liūtingi metai, pasirodo, irgi prie to nemažai prisidėjo. Mat išbertos trąšos į dirvą nespėjo susigerti – staiga užeidavusios liūtys didelius jų kiekius nuplovė į vandens telkinius. Kai vandenyje susikaupia maisto medžiagų, azoto, fosforo, kalio junginių perteklius, jis ir pradeda žydėti. Mat tomis medžiagomis maitindamiesi, dumbliai greitai veši, dauginasi, padengia vandens paviršių.
„Dumbliai sunaudoja daug deguonies, o kai jie užima didesnius vandens plotus, pradeda dusinti kitą gyvybę –deguonies ima stigti žuvims ir kitiems vandens gyvūnams, –aiškino ekologas. –Dėl deguonies trūkumo žuvys arba žūva, arba, jei suspėja, pasitraukia į mažiau užterštas teritorijas, kur deguonies daugiau. Nėra žuvų – traukiasi ir žuvimis mintantys paukščiai."
Maudynes atidėkite
Vandens žydėjimas –tai augmenijos organinis irimas. Planktonui yrant, vanduo žalsvėja, drumstėja, dėl to į gilesnius jo sluoksnius patenka mažiau ultravioletinių spindulių, kurie neįstengia sunaikinti dumble besikaupiančių mikroorganizmų.
Medikai sako, kad sveikiems žmonėms žydintis vanduo nekenkia. Bet maudytis jame vis tiek nerekomenduoja. „Gaila, kad žmonės nepaiso patarimų, –apgailestavo ekologas. –Šilutės maudykloje vandens užterštumas šiuo metu – didžiulis, o vis tiek pilna besimaudančiųjų. Kai pradeda niežėti odą, ją išberia, tada jau mauna kuo toliau nuo vandens."
Dėl žydinčiame vandenyje esančių teršalų gali išberti odą, kilti alergija, o jei jų patenka į organizmą, kyla grėsmė susirgti sunkiomis infekcinėmis ligomis (dizenterija, cholera, infekciniu hepatitu ir kt.). Mat bakterijų ir virusų žydinčiame vandenyje –knibždėte knibžda.
