Rusijos Dūma penktadienį patvirtino „istorinę“ deklaraciją, teigiančią, kad Stalinas asmeniškai nurodė vykdyti lenkų pareigūnų žudynes Katynėje.
Šis dokumentas priimtas tuo metu, kai šalies prezidentas Dmitrijus Medvdevas paskelbė ketinantis vykdyti „destalinizaciją“, kurios metu numaoma priminti rusams apie sovietų diktatoriaus nusikaltimus ir išviešinti slaptą informaciją, praneša naujienų agentūra AFP.
Tekstas, kuriam pritarė Dūma, patvirtintas po keletą metų trukusio oficialių pareigūnų nenoro pripažinti, kad Stalinas ir kiti sovietų vadai 1940 metais nurodė nužudyti tūkstančius lenkų pareigūnų.
Rezoliucijoje pabrėžiama, kad istorijos ilgiau negalima ignoruoti ir kad atėjo laikas sugriauti „oficialios sovietų propagandos“ skleistus mitus.
„Medžiaga, daugybę metų gulėjusi slaptuose archyvuose ir tik dabar paviešinta, ne tik rodo šios baisios tragedijos mastą, bet ir atskleidžia, kad nusikaltimas Katynėje įvykdytas tiesioginiu Stalino ir kitų sovietų vadų nurodymu“, – deklaraciją cituoja rusų naujienų agentūra „Interfax“.
Šis dokumentas priimtas ypač audringoje sesijoje, kurioje nuožmų prieštaravimą reiškė mažumos Komunistų partija. Jos vadovai tvirtina, kad žudynes galėjo įvykdyti naciai.
Tačiau Kremlių remiantys įstatymų leidėjai sveikino priimtą dokumentą, kurį parėmė visos didžiausios Dūmos partijos.
„Ši deklaracija neperdedant yra istorinės svarbos“, – teigia Dūmos užsienio reikalų komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas.
1940 metais slaptoji sovietų milicija NKVD Katynės miškuose vakarų Rusijoje ir kitose vietose nužudė maždaug 22 tūkst. lenkų pareigūnų. Tai ilgą laiką kėlė įtampą Rusijos ir Lenkijos santykiuose.
Sovietų sąjunga iš pradžių kaltę dėl žudynių vertė naciams, o savo kaltę prieš pat Sovietų sąjungos griūtį 1990 metais pripažino tik jos vadovas Michailas Gorbačiovas.
Tačiau apie nusikaltimą viešumoje buvo kalbama gana retai. Situacija pasikeitė po balandžio 10 dienos katastrofos, kurioje žuvo Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis. Jis skrido į minėjimo ceremoniją Katynėje. Nelaimė paskatino naują Varšuvos ir Maskvos suartėjimą.
Po to laiko Rusija Lenkijai perdavė daugiau kaip 20 tomų dokumentų apie žudynes, o gruodžio 6 dieną Lenkijoje lankysis D. Medvedevas.
Pareigūnų teigimu, kitąmet „destalinizacijos“ kampaniją pradėsiantis Rusijos vadovas taip pat ketina paviešinti informaciją apie Stalino slaptųjų tarnybų veiklą.
„Ar šis projektas įvertins specialiųjų organizacijų veiklą? Manau, kad taip“, – teigė Kremliaus žmogaus teisių pasiuntinys Jurijus Fedotovas.
Ši kampanija šiek tiek panašėja į tą, kurią praėjusio amžiaus 6 dešimtmetyje pradėjo sovietų lyderis Nikita Chruščiovas. Jis ne tik pasmerkė diktatoriaus asmenybės kultą, bet ir perkėlė jo kūną iš Raudonojoje aikštėje esančio Lenino mauzoliejaus.
Pranešama, kad D. Medvedevas išslaptins visus sovietų slaptuosius archyvus ir milijonus bylų, milicijos surinktų apie piliečius.
Dienraščio „Vedomosti“ teigimu, įgyvendinant programą taip pat bus ieškoma Stalino laikų lagerių aukų palaikų, statomi paminklai režimo aukoms.
Tačiau Katynė vis dar lieka jautriu klausimu Rusijoje, tad penktadienį priimtame dokumente kalbama ir apie sovietų patirtus nuostolius.
„Tūkstančiai sovietų sąjungos piliečių, 1936–1938 metais sunaikintų Stalino režimo, ligi šiol palaidoti Katynės grioviuose“, – teigiama Dūmos dokumente.
„Masinių žudynių technologija buvo tobulinama ant šių žmonių, o tuomet pritaikyta lenkų pareigūnams“, – pažymima jame.
Lenkija pasveikino Rusijos Dūmos priimtą deklaraciją.
„Tai geras žingsnis, svarbus ženklas“, – teigė Lenkijos parlamento pirmininkas Grzegorzas Schetyna, pabrėždamas, kad dokumentas priimtas likus savaitei iki D. Medvedevo oficialaus vizito.
„Tad prezidento D. Medvedevo vizitas vyks tvyrant geresnei atmosferai“, – pridūrė jis.
