Ne visi automobiliai suranda tinkamą šeimininką, kuris jį mylėtų ir saugotų. Žinoma, net ir pats geriausias šeimininkas, anksčiau ar vėliau, iškeliauja anapilin arba atsisako savo mylimo automobilio dėl prastos finansinės padėties. Tad kokia istorija slypi už šio „Lincoln Continental“?
Štai šis „Lincoln Continental“ buvo pagamintas 1965 metais ir priklausė vienam labai turtingam verslininkui, kuris prieš maždaug 30 metų patyrė infarktą ir numirė. Pagal tuometinį vyro testamentą, didžiulis namas turėjo atitekti šeimai, verslas jo partneriams, o automobiliai - vienam jo geram draugui, kuris turėjo didžiules automobilių remonto dirbtuves. Tačiau norint gauti šį automobilį, jis turėjo „Lincoln Continental“ naudoti pagal paskirtį, o ne parduoti už labai riebia sumą pinigų.
Nors tokia dovana buvo labai graži, tačiau pasirodo, jog didžiulių dirbtuvių savininkas nuo pat „Lincoln Continental“ atvykimo, bandė sudurti galą su galu, kol galiausiai praėjus tam tikram terminui, jam buvo leista parduoti 30 metų toje pačioje vietoje stovėjusį ir dulkes rinkusį automobilį.
Vargu, ar tiek metų vienoje vietoje prastovėjęs automobilis sugebėtų pajudėti iš vietos, tačiau kažkas į savo garažą atsivarys labai retą automobilį, kurį kadaise naudojo tik pačio aukščiausio rango valstybės pareigūnai ir įvairios įžymybės.
Ne visi automobiliai suranda tinkamą šeimininką, kuris jį mylėtų ir saugotų. Žinoma, net ir pats geriausias šeimininkas, anksčiau ar vėliau, iškeliauja anapilin arba atsisako savo mylimo automobilio dėl prastos finansinės padėties. Tad kokia istorija slypi už šio „Lincoln Continental“?
Štai šis „Lincoln Continental“ buvo pagamintas 1965 metais ir priklausė vienam labai turtingam verslininkui, kuris prieš maždaug 30 metų patyrė infarktą ir numirė. Pagal tuometinį vyro testamentą, didžiulis namas turėjo atitekti šeimai, verslas jo partneriams, o automobiliai - vienam jo geram draugui, kuris turėjo didžiules automobilių remonto dirbtuves. Tačiau norint gauti šį automobilį, jis turėjo „Lincoln Continental“ naudoti pagal paskirtį, o ne parduoti už labai riebia sumą pinigų.
Nors tokia dovana buvo labai graži, tačiau pasirodo, jog didžiulių dirbtuvių savininkas nuo pat „Lincoln Continental“ atvykimo, bandė sudurti galą su galu, kol galiausiai praėjus tam tikram terminui, jam buvo leista parduoti 30 metų toje pačioje vietoje stovėjusį ir dulkes rinkusį automobilį.
Vargu, ar tiek metų vienoje vietoje prastovėjęs automobilis sugebėtų pajudėti iš vietos, tačiau kažkas į savo garažą atsivarys labai retą automobilį, kurį kadaise naudojo tik pačio aukščiausio rango valstybės pareigūnai ir įvairios įžymybės.
