Vos užmetus akį į prekybos sąrašus, atrodė, kad rinka vėl atsigauna. Bet, nepaisant nedidelio kilimo šią savaitę Vilniaus biržoje, rinkoje aiškesnės krypties nematyti. Panašu, kad investuotojai žengia neryžtingą žingsnį atgal. Vis vertina ir perkainoja riziką. Kai neaiški padėtis pasaulio rinkose, sunkiau interpretuoti metinius rezultatus.
Pirmadienis sukrėtė besiritančiais akcijų kursais. Kritimą Vilniaus biržoje šįkart sukėlė kelių besivystančių šalių (daugiausia BRIC), ypač priklausančių nuo eksportuojamų žaliavų, indeksų kritimas. Daug rinkos dalyvių spraudėsi prie durų atsiimti grynųjų. Apyvarta be tiesioginių sandėrių - 19,8 mln. litų. Brangusių ir pigusių akcijų santykis 2/31
Antradienį įvyko lūžis – bendra biržos apyvarta siekė 16,5 mln. litų. Prekyba TEO (TEO1L) akcijomis sudarė daugiau kaip pusę apyvartos, o brangusių ir pigusių pozicijų santykis – 25/4
Trečiadienio apyvarta be tiesioginių sandėrių - 13,5 mln. litų. Brangusių ir pigusių akcijų santykis - 24/0
„Sanitas“ (SAN1L) pranešė, kad per du šių metų mėnesius grupės apyvarta išaugo 4,5 karto. Tai geri rezultatai, bendrovei atsigaunant po „Jelfa“ bylos.
Ketvirtadienį padidinta ECB palūkanų norma, tačiau tai buvo laukta ir didelių korekcijų dėl to nesitikėta. Apyvarta be tiesioginių sandėrių - 9,7 mln. litų. Brangusių ir pigusių akcijų santykis 20/8. Beveik visą apyvartą sudarė prekyba TEO1L akcijomis - 9,54 mln. litų.
Penktadienio apyvarta be tiesioginių sandėrių - 13,6 mln. litų. Brangusių ir pigusių akcijų santykis 17/10. Didelis susidomėjimas Šiaulių banko (SAB1L) akcijomis - apyvarta sieke beveik 6 mln. litų. Rinka vėl stabtelėjo.
OMXV savaitės pokytis teigiamas - 1,45. Visą savaitę kaip niekad dominavo prekyba TEO1L vertybiniais popieriais.
Pranešimas apie galimą „Lietuvos dujų“ bankrotą investuotojų buvo sutiktas ramiai. Tačiau LDJ1L tęsė praėjusios savaitės kritimą. Savaitės pokytis neigiamas - 2,63 proc.
Rinka beveik nereagavo į planus sujungti prieš keletą metų išskaidytas elektros energetikos įmones. Naują nacionalinio investuotojo (statysiančio naują atominę elektrinę) bendrovę sudarytų „Lietuvos energija“, Rytų skirstomieji tinklai ir „VST“.
Bendrovės būtų sulipdytos į keistą energetinį kentaurą – iš dalies privataus, iš dalies valstybinio kapitalo. Tada privati kompanija įgytų įtaką ne tik skirstant, bet ir gaminant elektros energiją. Ar šis naujos nacionalinės monopolijos kūrimas rodo, kad buvusios energetikos monopolijos išskaidymas ir „VST“ privatizavimas buvo klaida?
Mąžta pigių pinigų
Po staigios korekcijos, titanams tebesiginčijant dėl pasaulio ekonomikos augimo perspektyvų, didėja palūkanos. Šįkart ECB padidino palūkanų normą 0,25 procentiniais punktais.
Europos centrinio banko vadovo Jean-Claude Trichet retorika kiek skaidresnė nei A.Greenspano, be to jis turi pastovų žodyną, kurio reikšmes rinkos dalyviai jau žino: „At the present moment, we consider that we continue to be on the accommodative side and that interest rates are moderate.“ Tai reikštų, kad ECB nebėra agresyviai nusiteikusi tęsti palūkanų didinimo politikos, o dabartinė norma - nuosaiki. Paprastai ECB agresyvumą ir norą ir ateityje tęsti palūkanų normos didinimą reikšdavo žodžiai "didelis budrumas" - „strong vigilance“.
Visuotinai garsinamų prognozių apie JAV ir pasaulio ekonomikos sulėtėjimą chore, Trichet kalbėjo netikėtai. Gana įdomi mintis, pasakyta Trichet spaudos konferencijoje yra ta, kad esti pasaulinis sutarimas (konsensusas), kad pasaulio ekonomika augs dideliu gan dideliu tempu – 5 proc. Ir rodikliai tam labai palankūs, maža to - dar nesame pasiekę augimo viršūnės. Jis palaikė B.Bernankę ir pabrėžtinai nekomentavo A.Greenspano žodžių. ECB vadovo žodžius sunkoka interpretuoti dviprasmiškai: žodžio disciplinos Jean-Claude laikosi.
Nors Latvijos centrinis bankas palūkanų normos nustatyti negali, bet infliacija bus valdoma griežtinant fiskalinę politiką ir komercinių bankų administravimą. Latvijos vyriausybės paskelbtoje programoje daug ilgalaikių ir deklaratyvių nuostatų. Numatyta administraciniais veiksmais versti bankus mažinti paskolas, reikalauti kapitalo legalumo įrodymų ir imtis kitų, NT spekuliantams nemalonių dalykų. Numatyta netgi tokia veiksmų kryptis - skatinti konkurencingumą statybų sektoriuje (?). Kol kas programa vertinama skeptiškai.
Tuo tarpu Lietuvoje vartojimas auga ir stiprėja – Statistikos departamento duomenimis, vasario mėnesį palyginti su sausio mėn., užfiksuota 0,3 procento infliacija. Vidutinė vasario mėnesio metinė infliacija – 3,9. Sparčiausiai augo kavinių ir restoranų paslaugos – 1,7 proc. Tebepinga sausį neišparduoti drabužiai ir avalynė.
Nuo Pascalio gambito iki jenos kurso
Nukritus rinkoms, pradėta vėl ieškoti rizikos matavimo būdų.
Rizika – tai toks daiktas, kurį gana sunku apibrėžti. Istoriškai bene pirmą rizikos teoriją suformulavo Pascalis. Pascalio rizika – teologinė, susijusi su visu gyvenimu ir tikėjimu. Situacija paprastai kalbant tokia: sprendžiant tikėjimo klausimą, geriau „statyti“ už tai, kad Dievas yra, nei už tai, kad nėra. Nes tikėtina vertė (rojus) yra begalinė, ir nepalyginamai vertingesnė už tai kuo rizikuoji (tikėjimo teisingumu). Ši situacija dar vadinama Pascalio gambitu.
Teologijoje Pascalio rizikos teorija, berods, nebuvo pritaikyta. O kapitalo rinkoje kiekvienas rizikuoja ne tik kiek nori, bet ir kiek išgali. Rizika priklauso ir nuo investuotojų ir vartotojų ateities lūkesčių – o šie savo ruožtu vėl veikia ekonomiką ir centrinio banko sprendimus.
Nutrūktgalviai ir stambūs žaidėjai įjunko naudotis pigių pinigų šaltiniu – skolintis Japonijos jenas (palūkanų norma - 0,5 proc.). Japonijos jena pagrįstos prekybos (yen carry trade) schema išoriškai gan paprasta: dėl pigių palūkanų apsimoka skolintis jenomis, jas parduoti (iškeisti į kitą valiutą su didesne palūkanų norma) ir investuoti kokioje nors šalyje. Kadangi naudojamas svertas, nuostoliai arba pelnas gali būti labai dideli esant nedideliam palūkanų normos pokyčiui.
Tokios skolinta jena grįstos investicijos visame pasaulyje yra vienas iš analitikų rūpesčio dėl ekonomikos stabilumo šaltinių. Šie pigiai, bet rizikingai pasiskolinti pinigai plūsta ten, kur grąža didžiausia – o taip pat į besivystančių šalių rinkas, jautrias menkiems ekonomikos pokyčiams.
Stalo žaidimo eksperimentas
Kartą paridenus šešiasienį kauliuką, tikimybė, kad iškris šešetas, lygi 1/6. Kol kas tik tikimybė ir jokios rizikos.
Susilažinus iš 3 litų, kad iškris šešetas, atsiranda rizika prarasti 3 litus. Bet ji, palyginus su gaunamomis pajamomis vis dar nedidelė. Statant keturženklę sumą už skaičių 6 rizika išauga, esu priverstas galvoti ar verta, ir nusprendžiu pasitraukti.
Investuojant veikia ne tik statistinė tikimybė, bet ir dalyvių racionalūs lūkesčiai, todėl rizika mažesnė nei lošime kauliukais. Bet iki idealios racionalių investuotojų rinkos, žinoma toloka.
Praėjusią savaitę prekyboje nusprendėme nedalyvauti. Pernelyg neapibrėžta ir nervinga situacija.
