Po 12 proc. per pastaruosius trejus metus paskolą ėmusių lietuvių teigė norėję gauti pajamų kasdienėms išlaidoms bei automobilio remontui, kiek mažiau (11 proc.) – padengti trūkstamą sumą įsigyjant nekilnojamąjį turtą. Vartojimo paskolą mokslui, kelionėms ir pramogoms, verslui, medicinos paslaugoms ar kitos paskolos refinansavimui atskleidė ėmę po 6 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų.
Apklausos duomenimis, Lietuvoje vyrai gerokai dažniau nei moterys ima vartojimo paskolas kelionėms ir pramogoms bei verslo reikmėms. 86 proc. paskolą dėl pastarosios priežasties ėmusių asmenų sudarė būtent vyrai. Kelionėms ir pramogoms skolinosi 26 proc. daugiau vyrų nei moterų. Dailiosios lyties atstovės į kreditorius dažniau kreipėsi norėdamos susimokėti už studijas, refinansuoti turimas paskolas ar suremontuoti gyvenamąjį būstą. Tarp ėmusių paskolas dėl šių priežasčių moterų dalis sudarė atitinkamai 69 proc., 66 proc. ir 57 proc.
„Lygindami šių ir praėjusių metų apklausos rezultatus, pastebime, kad mažėja vartojimo paskolas studijoms, kelionėms ir pramogoms bei nekilnojamojo turto įsigijimui imančių gyventojų dalis. Tačiau daugėja įsigyjančių prekes ir paslaugas, remontuojančių automobilius, padedančių savo verslui, refinansuojančių kitas paskolas“, – sako „Bigbank AS“ Lietuvos filialo vadovas Rolandas Norvilas.
Anot R. Norvilo, vis daugiau gyventojų taip pat nusprendžia apdrausti imamas paskolas – lyginant su praėjusiais metais atlikto tyrimo duomenimis, šiemet šešiais nuošimčiais daugiau gyventojų teigė apdraudę kreditus, o iš viso taip pasielgė 31 proc. į kreditus teikiančias įstaigas besikreipusių lietuvių.
Beveik trečdalį Lietuvos gyventojų imamų vartojimo paskolų sudaro 291–1014 eurų dydžio kreditai. Antra pagal populiarumą – 1015–2027 eurų siekianti paskola. Tokią sumą teigė skolinęsi 19 proc. apklausos dalyvių. Daugiau kaip 3187 eurus siekiančią paskolą per pastaruosius trejus metus ėmė 18 proc. respondentų. Apklausa parodė, kad aukštesnes pajamas gaunantys gyventojai yra linkę imti ir didesnius kreditus.
Dažniausiai vartojimo paskolas lietuviai ima ne ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui. Vieneriems metams per pastaruosius trejus metus teigė skolinęsi 37 proc. apklaustų gyventojų.
Šių metų balandžio mėnesį atlikto tyrimo metu apklausta 500 dirbančių vyresnių nei 20 metų amžiaus šalies gyventojų, per pastaruosius trejus metus ėmusių bent vieną paskolą banke ar kreditų bendrovėje, ir kurių mėnesio pajamos ne mažesnės nei 200 eurų.