Teismų įstatymo nuostatą, kad teisėjas negali eiti kitų pareigų, dirbti verslo ar privačiose įstaigose bei įmonėse, išskyrus pedagoginę ar kūrybinę veiklą, jie siūlo keisti tiesiogiai įrašant, kad teisėjai galėtų papildomai eiti tik dėstytojų, mokslo darbuotojų ar kitų tyrėjų pareigas mokslo bei studijų institucijose.
Tokias pataisas registravo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas po Seime surengtos diskusijos dėl papildomos teisėjų veiklos.
Konservatoriai sako pataisas teikiantys, kad būtų užtikrintas teisėjų nešališkumas ir objektyvumas, o tarp teisėjų „pasitaikanti praktika teikti įvairias mokymų paslaugas kelia abejonių dėl tinkamo interesų konflikto valdymo“.
„Teisėjams nėra uždrausta dėstyti ar mokyti, atvirkščiai – dalytis patirtimi, teismų praktika yra svarbi visuomenei veikla. Tačiau šis užsiėmimas negali virsti komercija“, – aiškinamajame rašte sako iniciatoriai.
Seime praėjusią savaitę vykusioje diskusijoje teisėjų bendruomenės atstovai išsakė skirtingus vertinimus dėl teisėjų papildomos mokymo veiklos.
Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas teigė, kad teisėjai ir šiuo metu gali dėstyti tik valstybės mokslo ir studijų institucijose, paisydami konstitucinio draudimo dirbti verslo, komercijos ir kitose privačiose įstaigose.
Laikinoji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Sigita Rudėnaitė teigė priešingai, ji pabrėžė, kad šiuo metu nėra oficialios konstitucinės doktrinos, kuri vienareikšmiškai nurodytų, jog teisėjai negali gauti autorinio atlyginimo ir negali skaityti privataus subjekto organizuojamų paskaitų.
Biudžeto ir finansų komiteto vadovas M. Majauskas šioje diskusijoje pateikė iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gautus duomenis, kad 2019 metais autorine veikla, mokymais užsiėmė 47 teisėjai ir jų bendros pajamos per metus iš šios veiklos sudarė 127 tūkst. eurų.
