XIX amžiaus kūrėjų Johanneso Brahmso ir Fryderyko Chopino muzika įkūnija du absoliučiai skirtingus romantizmo pavidalus: vienas jų kupinas masyvios bethoveniško dramatizmo jėgos, antrasis gi prisotintas poetiškų fortepijono virpesių ir lyrikos. Balandžio 25 d., 16 val., Taikomosios dailės muziejuje Vilniuje abu muzikiniai universumai atgis romantinės muzikos žinovo – airių pianisto Míċeálo O’Rourke’o interpretacijoje.
Míċeálo O’Rourke’o skambinimas tapatinamas su etaloniniu vieno iš pirmųjų pianistų-romantikų, Johno Fieldo muzikos atlikimu. O’Rourke‘as yra įrašęs visus savo kraštiečio Fieldo fortepijono koncertus, sonatas bei noktiurnus, kurių pradininku kompozitorius ir laikomas. Tačiau nė kiek ne mažiau pianistui artima Beethoveno, Schumanno, Lutosławskio ir ypač Chopino muzika, kurioje jis tikriausiai girdi ir savo „gyvenimo kompozitoriaus“ Fieldo aidą (pastarojo noktiurnai turėjo ryškios įtakos Chopino šio žanro kūriniams). Nuo 8-ojo dešimtmečio O’Rourke’as gyvena Paryžiuje. Čia studijavo pas garsų fortepijono pedagogą, Claude’o Debussy mokinį, Marcelį Ciampi, o 1976 m. surengė pirmąjį viešą rečitalį, skambindamas vien Chopino muziką. Kiek vėliau Europą, Australiją ir JAV apskriejo O’Rourke’o atlikti Chopino noktiurnų vaizdo įrašai. 1994 m. Varšuvos Fryderyko Chopino draugija, pripažindama „išskirtinį Chopino atlikimą“, pianistą apdovanojo kompozitoriaus vardo medaliu.
Jau ne pirmą kartą Vilniuje koncertuosiantis O’Rourke’as su Čiurlionio kvartetu ir kontrabosininku Donatu Bagursku atliks Chopino Koncertą fortepijonui Nr. 2 (O’Rourke’o aranžuotė fortepijonui, styginių kvartetui ir kontrabosui) – 19-mečio jaunuolio, ką tik baigusio Varšuvos konservatoriją, kūrinį. Nepaisant, jog tai ankstyvojo laikotarpio kompozitoriaus palikimas, opusas tapo vienu iš dažniausiai atliekamų ir įrašinėjamų koncertų pasaulyje, o jo muzikinė kalba persunkta ir brandžiajam Chopinui būdingu delikačiu lyrizmu – ypatingai antroji, noktiurną primenanti dalis, kurią įkvėpė aistringa, tačiau nelaiminga kompozitoriaus meilė jaunai dainininkei Konstancjai Gładkowskai.
Tuo tarpu kitas vakaro kūrinys – Brahmso Fortepijoninis kvintetas f-moll – ilgų ir skausmingų kūrybinių ieškojimų rezultatas. Garsėjęs kaip itin priekabus ir savikritiškas savo paties muzikai, Brahmsas šį kūrinį keliskart tobulino, taisė ir ieškojo jam idealios instrumentinės sudėties tol, kol galiausiai muzikoje neliko nė menkiausių užuominų apie nelengvą kūrinio atsiradimą. Artimai su kompozitoriumi bendravęs dirigentas Hermannas Levi rašė: „Tai tonalaus grožio etalonas, paguoda visiems muzikos mylėtojams ir meistriškas kamerinės muzikos kūrinys, kokio nebuvo sukurta nuo pat Schuberto mirties.“
Lygiaverčiai Míċeálo O’Rourke’o partneriai šiame koncerte – išskirtinį dėmesį romantinei muzikai puoselėjantis Čiurlionio kvartetas ir vienas aktyviausių Lietuvos kontrabosininkų Donatas Bagurskas. Vakaro rėmėjas – Airijos ambasada.
