Sugrįžus Lietuva atrodo kitokia
A. Pelanytė į Pietų Korėją nuvyko sausio 20-ąją, o gimtinėn grįžo kovo 26-ąją.
„Dabar Lietuva atrodo kitokia nei anksčiau. Čia mažiau energijos, daugiau erdvės nei Pietų Korėjoje, mielesnis, lėtesnis gyvenimas“, – vardijo Aistė.
Savanorė po parolimpiados aplankė Filipinus, sutvarkė reikalus Vilniuje, o tada grįžo į gimtuosius Biržus. Mergina neslėpė, kad jos labai pasiilgo tėvai.
A. Pelanytė Pietų Korėjoje daugiausia laiko praleido žaidynių vietose – Pjongčange, Gangninge. Gana dažnu lietuvės maršrutų tikslu buvo ir šalies sostinė – Seulas.
„Lietuvoje aklimatizuotis po dviejų mėnesių nebuvo sunku. Kai skrendu, dažniausiai nemiegu. Į Lietuvą grįžau naktį, nuėjau miegoti, atsikėliau, jau buvo rytas, tad su didelėmis problemomis nesusidūriau“, – tv3.lt pasakojo lietuvė.
Dirbo su Islandijos delegacija
Aistė skaičiavo, kad savanorių parolimpiadoje buvo gerokai mažiau nei olimpiadoje. Jei olimpinėse žaidynėse delegacijų asistentais dirbo per du tūkstančius žmonių, parolimpinėse – kelis kartus mažiau.
Olimpiadoje A. Pelanytė, kartu su dar dviem lietuvėmis, talkino mūsų šalies olimpinei delegacijai.
„Parolimpiadoje lietuvių nesutikau, – neslėpė Aistė. – Būtų labai gerai, jei Lietuva pradėtų dalyvauti parolimpinėse žaidynėse. Galbūt su naujuoju komiteto prezidentu ledai po truputį pajudės.“
Lietuvė parolimpiadoje dirbo su Islandijos delegacija, kuri turėjo vienintelį atletą – 18-metį slidininką. Islandams kartu su Aiste talkino korėjietė Hojin. A. Pelanytė daugiausia rūpinosi, kad Islandijos delegacijai iškiltų kuo mažiau kelionių, transporto problemų.
Parolimpiada – kitoks renginys
Aistė olimpinių žaidynių metu išmoko pagrindinius korėjietiškus žodžius, dažniausiai vartojamas frazes. Patirtimi lietuvė naudojosi ir per parolimpiadą.
„Tai – truputį kitoks renginys. Jis lėtesnis, žmonės labiau atsipalaidavę, vieni kitus pažįsta, palaiko, džiaugiasi pasiekimais“, – vardijo A. Pelanytė.
Savanoriavimas pakeitė pirminį lietuvės įsivaizdavimą. Ji manė, kad parolimpiada nėra labai populiari, bet Pietų Korėjoje sirgaliai Aistei paliko didžiausią įspūdį. Aistruoliai rėkė, džiaugėsi, palaikė.
Pjogčango parolimpiada buvo populiariausia istorijoje – per pirmąsias kelias dienas parduota daugiau bilietų nei į rekordines 2014-ųjų Sočio žaidynes.
„Korėjoje, kaip ir visose šalyse – jeigu kažkas pradeda sektis, žmonės tuo domisi. Dar vienas dalykas – įtraukta labai daug mokyklų. Į parolimpinių varžybų objektus vyko nemažai ekskursijų“, – pasakojo A. Pelanytė.
Jos vertinimu, tiek olimpiada, tiek parolimpiada buvo puikiai organizuotos.
„Prieš parolimpiadą maniau, kad man tai bus iššūkis. Prieš tai nesu susidūrusi su negalia, tad skaičiau daug literatūros – ar galima vartoti terminus eiti, bėgti… Tačiau kai pradedi bendrauti, viskas pasimiršta, – kalbėjo Aistė. – Labai gražu, kad žmonės nepasiduoda ir turi kuo džiaugtis, dėl ko kovoti. Manau, jie traumų jau nebebijo.“
