Ciniškai 54 metų vyrą nužudę kauniečiai po Kauno apygardos teismo nuosprendžio pateikė apeliacijas. Abu siekė, kad kaltinimai iš nužudymo būtų perkvalifikuoti į neatsargų gyvybės atėmimą.
Bet malonės Lietuvos apeliaciniame teisme žudikai nesulaukė. Teismas atmetė jų skundus kaip nepagrįstus. O tai reiškė, kad žudikai ne tik praleis už grotų po 12 metų, bet ir privalės solidariai atlyginti aukos broliui priteistą 10 tūkst. eurų neturtinę žalą.
Tačiau su bausmėmis abu vyrai nebuvo linkę susitaikyti. Žudikai kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Jie pateikė kasacinius skundus bei dar kartą prašė jų veiksmus traktuoti kaip neatsargų gyvybės atėmimą.
Vis dėlto, Aukščiausiasis Teismas nerado priežasčių, kodėl turėtų būti naikinami ankstesni sprendimai. O šio teismo sprendimas jau yra galutinis ir neskundžiamas, tad kauniečiai privalės atlikti paskirtas bausmes.
Tikina, kad netyčia
Šis nusikaltimas įvykdytas dar 2017 m. kovo 26-sios naktį Kaune. R. I. nužudytas savo paties namuose. Būdami apsvaigę nuo alkoholio, M. Germanavičius ir V. Šatas, demonstruodami niekinantį požiūrį į R. I. bei siekdami iš jo pasišaipyti, tyčia, žirklėmis, bendrais veiksmais, trimis trauminiais poveikiais padarė pjautinius sužalojimus.
Sužalojimai buvo padaryti nosies ir ausies srityse. Tai sukėlė ūmų kraujavimą. Tą pačią dieną sužalotas namo šeimininkas mirė. Apklaustas teisme M. Germanavičius nurodė, kad išgertuvių pas R. I. metu, jis su V. Šatu nutarė apkirpti namo šeimininką.
Pabandė kirpti žirklėmis ir netyčia įkirpo vyrui į ausį. Vėliau žirkles perėmė V. Šatas, kuris įkirpo R. I. į nosį. Anot žudiko, žaizdelės buvo negilios. Nors ir bėgo kraujas, bet jo esą buvo nedaug. Jie buvo uždėję rankšluostį, kurį R. I. pats laikė prispaudęs, o vėliau nusiėmė.
Kitą dieną žudikai pamatė, kad R. I. nejuda. Tada suprato, kad jis miręs. Tiesa, ikiteisminio tyrimo metu M. Germanavičius davė kitokius parodymus. Iškart po nusikaltimo jis kalbėjo, kad su V. Šatu nutarė iš namo šeimininko pasišaipyti. Iš pradžių jie pradėjo kirpti nelaimėlio barzdą.
Pagalba laiku nebuvo suteikta, nes po padarytų sužalojimų toliau buvo girtaujama. Žudikai teigė, kad dar gyvybės ženklus rodančiai aukai davė atsigerti alkoholio ir parūkyti. Bet po kurio laiko pamatė, kad šis į nieką nereaguoja ir suprato, jog jis nebegyvas.
V. Šatas nuo savęs pridėjo, kad išgertuvių pas R. I. metu prasidėjo kalba apie pastarojo barzdą. Esą R. I. pats sutiko, kad jam būtų patrumpinta barzda.
Žudikas teigė, kad pradėjęs žirklėmis karpyti barzdos plaukus netyčia vieną kartą įkirpo į nosį. Bet R. I. dėl to esą nepareiškė jokio priekaišto. Esą įkirpimas buvo nedidelis.
V. Šatas teigė, kad žirkles perėmus M. Germanavičiui, šis taip pat įkirpo R. I., bet ir tada namo šeimininkas jiems nieko nesakė.
Apeliaciniai skundai
Žudikų apeliaciniuose skunduose skambėjo panašūs motyvai. Jų advokatai siekė, kad šie būtų išteisinti arba bent jau pakeistas kaltinimas iš nužudymo į neatsargų gyvybės atėmimą. Už tai asmuo Lietuvoje gali būti baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
Pritaikius šį straipsnį ir paskyrus švelnesnę bausmę, prašyta jos vykdymą atidėti, kad nei vienam iš jų netektų sėdi už grotų.
M. Germanavičiaus advokatas teigė, kad apygardos teismas rėmėsi ir jo kliento parodymais, duotais iškart po nusikaltimo, pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau, anot advokato, teismas neįvertino, kad šie parodymai esą buvo išgauti neleistinomis priemonėmis.
Esą prieš M. Germanavičių buvo naudojamas ne tik psichologinis, bet ir fizinis smurtas. Taip pat kaltę bandyta suversti ir pačiam nužudytajam. Anot advokato, nukraujavimą lėmė nukentėjusiojo sunkus girtumas, dėl ko sutriko kraujo krešėjimas.
Tačiau visi žudikų advokatų argumentai atsimušė tarsi į sieną. Bausmės žmogų nužudžiusiems kauniečiams liko nepakeistos.
