Taigi „Ambersail-2“ įgula ne tik varžosi prestižinėse, itin aukšto meistriškumo reikalaujančiose regatose, bet ir prisideda prie tvarumo misijos. Rugsėjo pradžioje „Ambersail-2“ įgula leidosi į kelionę iš Barselonos į Marselį. Į šiame Prancūzijos mieste vykusią gamtos išsaugojimo konferenciją įgula plukdė projekto „Relay4Nature“ tvarumo simbolį.
Šiame pokalbyje R. Brisius pasakoja ne tik savo buriavimo istoriją, kuri atvedė jį prie varžybų „The Ocean Race“ vairo, bet ir dalijasi įžvalgomis apie tai, kas yra geras buriuotojas, ir kokios akimirkos, plaukiant aplink pasaulį, būna sunkiausios.
Dėkoju, kad sutikote pasikalbėti ant „Ambersail-2“ denio, Viduržemio jūroje. Taigi, kokia jūsų buriavimo istorija? Kaip ir kada ji prasidėjo?
Tai ilga istorija ir nesu tikras, ar verta ją visą pasakoti, bet iš esmės „The Ocean Race“ yra visas mano gyvenimas. Varžiausi šioje regatoje aplink pasaulį, kai man buvo 20-21 m. ir nuo to laiko žinojau, kad tai taps mano gyvenimu.
Kopiau po žingsnį. Iš pradžių buvau „The Ocean Race“ buriuotojas, tuomet komandos vadybininkas, rėmėjas, o dabar tapau šių varžybų vadovu ir tęsiu pradėtą misiją, taigi „The Ocean Race“ yra mano gyvenimas. Nieko daugiau iš gyvenimo ir negaliu prašyti. Esu labai laimingas.
Pasaulį su „The Ocean Race“ apiplaukėte du kartus, tiesa?
Taip.
Gal galite pasakyti, ko jus išmokė „The Ocean Race“?
Manau, pats gražiausias „The Ocean Race“ dalykas yra tai, kad plauki su komanda. Dėl visos komandos pastangų ir kartu praleisto laiko nuostabiajame vandenyne plaukiant aplink pasaulį, surandi draugų visam gyvenimui.
Žinoma, būna ir tokių žmonių, kurių sutikti nebenori, tačiau svarbiausia, užmezgi labai stiprius ryšius, išsikeli milžinišką tikslą ir su tais žmonėmis dirbi 24 valandas 7 dienas per savaitę, kad tą tikslą įgyvendintum.
Kiek laiko „The Ocean Race“ užtrunka?
Tai ilgiausias sporto renginys. Nė vienos sporto varžybos neužtrunka ilgiau nei „The Ocean Race“. Varžomės apie 8 mėnesius, tačiau tiek laiko jūroje neišbūname. Sustojame keliuose pasaulio miestuose, nes plaukiame atkarpomis.
Ar galite pasidalinti, kokios didžiausios „The Ocean Race“ išmoktos pamokos?
Tai tokia ilga regata ir per ją nutinka tiek daug… Turi būti pasirengęs bet kam, taip pat ir sudėtingoms situacijoms. Kad tau pasisektų, turi būti viskam pasiruošęs ir psichologiškai, ir fiziškai.
Gal galite papasakoti apie patirtį – žinoma, tai gali nuskambėti keistai – kurios nenorite prisiminti? Turiu omenyje pavojų gyvybei keliančias situacijas.
Taip, turėjau bent vieną tokią patirtį. Mes vos nenuskendome Pietų vandenyne, bet įdomu tai, kad mano protas tokiais atvejais atsiriboja nuo baimės, tampu konstruktyvus ir bandau susitvarkyti su iškilusiais sunkumais.
Tačiau patys baisiausi momentai yra tie, kai per varžybas žūsta žmonės. Tuomet visa buriuotojų šeima dar labiau suartėja ir dar labiau įsipareigoja siekti, kad tokios tragedijos ateityje nepasikartotų.
O kaip jūs apibūdintumėte gerą buriuotoją?
Tai laivai, kuriuose įgulos nariai turi papildyti vienas kitą įvairiausiomis kompetencijomis, bet raktas į sėkmę – gebėjimas suprasti, kaip valdyti laivą, kad jis plauktų kuo greičiau. Be to, reikia sugebėti dirbti komandoje ir siekti išsikelto tikslo. Žmonės, kurie plaukia šiais laivais, yra stiprios asmenybės. Jei nori laimėti, privalai būti labai ambicingas. Todėl suprantama, kad tokios varžybos – tikrai ne visiems. Turi norėti pasiekti Marsą ir net toliau jo.
Grįžkime prie „The Ocean Race“. 2018 m. ėmėte vadovauti šiam projektui. Su kokiais didžiausiais iššūkiais susidūrėte ir kokia jūsų vizija?
Taip, dalinuosi privilegija vadovauti „The Ocean Race“ projektui kartu su savo ilgamečiu partneriu Johan Salen. Pastaruosius trejus metus kartu su projekto komanda, įsikūrusia Alikantėje, keičiame „The Ocean Race“.
Išsikėlėme tikslą tapti platforma, kuri vienija ir motyvuoja žmones bei komandų įgulas siekti ypatingų tikslų. Ir vienas jų – prisidėti prie sveikesnės ir švaresnės planetos bei vandenynų išsaugojimo. Tai – didysis mūsų tikslas.
Priminkite, kokius duomenis rinkote „The Ocean Race Europe“ etape, kuris pirmą kartą startavo šią gegužę Klaipėdoje?
Kai kurie laivai, kurie dalyvauja „The Ocean Race“, yra aprūpinti moksline įranga ir renka itin paklausius duomenis apie vandenynų būklę. Per „The Ocean Race Europe“ mes rinkome duomenis apie anglies dioksido kiekį vandenyje, vandens druskingumą, tyrėme mikroplastiko kiekį ir vandens temperatūrą. Tai labai įdomu, nes turime duomenų ne tik iš Europos, bet ir viso pasaulio, kuriuos surinkome per paskutinį „The Ocean Race“.
Iš to matome, kad mikroplastiko dabar yra beveik visur. Liūdna, kad net ir pačiame atokiausiame pasaulio taške – Nemo taške (jis yra Ramiajame vandenyne tarp Antarktidos, Pietų Amerikos ir Tasmanijos) – mes taip pat radome mikroplastiko. O dabar bus labai įdomu apibendrinti Europoje surinktus duomenis – nedarėme to kelerius metus.
Manau, turite žinutę ir šalims, gyvenančioms prie Baltijos jūros?
Taip, taip, manau, mano žinutė tautoms, gyvenančioms prie Baltijos jūros – aš pats esu iš Švedijos, jūs iš Lietuvos ir kitų šalių žmonėms – yra ta, kad mes galime imtis lyderystės ir būti pavyzdžiu pasauliui.
Mes galime parodyti pasauliui, kad šalys, kurios sutaria dirbti kartu, gali padėti Baltijos jūrai, kuri šiuo metu yra vienas labiausiai užterštų vandens telkinių pasaulyje. Mes galime ieškoti būdų, kaip to siekti ir savo patirtį perduoti išsaugant vandenynus.
Dar vienas įdomus dalykas, kurį atsinešėte į „The Ocean Race“, tai dalyvių įvairovė pagal amžių ir lytį. Pasidalinkite. Kodėl tai svarbu?
Dabar visose komandose privalo būti moterų ir mums tai yra natūralu. Mes suprantame, kad šiame sporte labai svarbu fiziniai duomenys, bet yra daugybė moterų, kurios yra stipresnės nei vyrai ir tai tikrai nėra lemiamas veiksnys.
Taigi, kai įguloje yra abiejų lyčių atstovai, taip sukuriama labai svarbi patirtis moterims, tikintis, kad ateityje jos laimės daugiau varžybų.
Tai – vienintelės varžybos, kurių komandose rasime abiejų lyčių ir įvairaus amžiaus žmonių. Tai sportas, kuriame patirtis yra labai, labai svarbu, tad kuo vyresnis esi, tuo daugiau patirties turi, tačiau galiausiai tavo kūnas tau pasako: „Ne, daugiau nebegaliu“.
Taigi, mes supratome, kad turime atverti galimybes jauniems buriuotojams, Olimpinių žaidynių dalyviams, aukso medalių laimėtojams, kurie iki šiol į šiuos laivus nepatekdavo, nes neturėdavo patirties. Įvedėme amžiaus kvotą, kuri suteikia galimybę prisijungti ir jauniems buriuotojams.
O kas laukia kitame „The Ocean Race“?
Kitas „The Ocean Race“ bus ypatingai įdomus. Tai bus pirmas kartas, kai aplink pasaulį plauks IMOCA 60 klasės jachtos. Taigi turėsime ir VO65 klasės laivus – viename jų kaip tik dabar esame ir visi jie yra vienodi, ir IMOCA 60 klasės laivus, kurie yra šiek tiek mažesni, turi sparnus, vadinamuosius „foilus“, ir mažesnę įgulą, kurią sudaro keturi žmonės.
Tai suteikia galimybę dar daugiau žmonių dalyvauti varžybose aplink pasaulį „The Ocean Race“ ir įtraukia dar daugiau buriuotojų.
Labai tikimės ten išvysti ir „Ambersail-2
Taip, taip, mes taip pat labai tikimės. Labai žaviuosi „Ambersail-2“, tuo, ką jie daro, ir kokią žinią apie Lietuvą neša pasauliui. Visa tai mačiau ir mane žavi „Ambersail-2“ projektą kuriančių žmonių ambicija. Tai labai svarbu.
Labai jums ačiū ir ačiū Viduržemio jūrai, kuri mus apdovanojo bangomis…
