"Druskininkų naujienų" redaktorius Romas Sadauskas
Pirmoji kalendorinio pavasario savaitė jau prabėgo, o už lango įstrižai krinta šlapios snaigės, kurių taip trūko žiemą. Mėgstu šlapdribą, ji man suteikia kažkokio optimizmo, ypač kai važiuoju kur nors toli, automobilyje šilta, tyliai groja nostalgiška muzika, o pakelėse susigūžę praeiviai murkdo peršlapusias kojas į murziną sniego košę. Fui, kaip egoistiška! Juk svarbiausia ne komfortas, o žmogaus ryšys su žmogumi.
Tų ryšių ir kontaktų su jumis, mieli mano skaitytojai, šią savaitę buvo gal net daugiau negu visada. Vos patekus laikraščiui į parduotuves, paskambino moteris, prisistačiusi aprašytojo avarijoje žuvusio jaunuolio tėvų kaimyne, ir pasakė viską, ką galvoja apie straipsnio autorę, mane ir visą svetimomis nelaimėmis besimėgaujančią žiniasklaidą. Didžia dalim man jos mintys priimtinos, tik negaliu sutikti, jog apie tokias nelaimes negalima rašyti, nes nuo to kenčia žuvusiojo artimieji. Žinoma, kenčia, bet jei bent vienas tėvas, paskaitęs straipsnį, atims mašinos raktelius iš vairuotojo pažymėjimo neturinčio sūnaus, tai ta kančia ir mūsų darbas nebus beprasmis.
"Gerbiamas Redaktoriau, kyla toks vienas klausimas, lyg ir į priekaištą panašus: kam aušinti burną apie dalykus, kurie mūsų neliečia? Jums trūksta išsilavinimo suprasti, kad mūsų kurortas kaip klesti, taip ir klestės,"- parašė komentarą internetiniame mūsų laikraščio puslapyje skaitytojas, pasivadinęs Lionka.V. Pats lyg ir neturėčiau ką atsakyti, bet atsakė kitas skaitytojas, parašęs atsiliepimą į šį komentarą. "Kodėl būtent jūsų neliečia? Gal mums kuras nekainuoja pas jus atvažiuoti? Gal mes maitinamės nemokamai, kad galim drąsiai pusę atlyginimo dėt ant išlaidų kurorte?
Esu pats ne druskininkietis, bet šis miestas mane vis traukia ir trauks, tik kuo toliau, tuo labiau reikės veržtis diržus, norint atvažiuoti į Druskininkus,"- rašo slapyvardžiu AA pasivadinęs kurorto svečias.
Kitas mūsų skaitytojas Sigitas Padegimas pastebi, kad darbo našumas Lietuvoje sudaro 50 proc. ES senbuvių darbo našumo, o gyventojų pajamos keliskart mažesnės.
"Toks neatitikimas rodo, kad infliacija neišvengiama. Tarkim, kad Vakarų Europos kainų lygį pasieksime per 10 metų. Tam būtina 9 proc. metinė infliacija, ir neteisūs yra ES ekonomistai, euro įvedimą susieję su vargana 3,3 proc. riba. Pastaruoju atveju Vakarų Europos lygį pasiektume per 30 metų. Taigi, riboti tenka tik neracionalias valstybės išlaidas. Malonu būtų perskaityti mano mintis Jūsų laikraštyje, atlyginimo nereikia, džiaugiuosi, kad liekate konkurencingi periodinės spaudos rinkoje,"- elektroniniame laiške redakcijai rašo S.Padegimas.
Lyg bičių avilys šią savaitę ūžė visos švietimo įstaigos. Ne, oficialiai Druskininkuose nestreikuoja nei viena mokykla. Įsivaizduoti bet kokį viešą mūsų miesto pedagogų protestą prieš socialdemokratų Vyriausybės politiką išties neįmanoma, nes jų dauguma išmoko būti lojaliais valdžiai net ir sapnuose.
Bet štai, jeigu kiti iškovotų algų padidinimą, patiktų ir druskininkiečiams. Pas mus juk visos aistros verda kažkur po kilimu, o viešai demonstruojama tariama vienybė. Bet kokio skandalo galimybė užglostoma dar jam neprasidėjus. Panašiai būtų pasibaigusi ir jaunojo socialdemokrato Juro Požėlos viešnagė Druskininkų areštinėje.
Pamenate, kai į Klaipėdos areštinę pateko girtas konservatorius Naglis Puteikis, visos televizijos ištransliavo jo veblenimą pro grotas. Ir dabar kartais pakartoja tą siužetą, kai tik anas pabando viešai kur nors reikštis. Druskininkai - visai kas kita. Čia prisilakę valdančiosios partijos veikėjai ir valdininkai gali būti ramūs, nes žino, kad veikiausiai bus tiesiog palydėti į viešbučio kambarį. O jei kas jau ypatingai sklaidysis ir pateks į areštinę, tai atsiras kas iš ten ištraukia. Net keista, kaip čia J.Požėlos nuotykiai tapo žinomi? Negi ir tarp savų išdavikų atsiranda?
O baigsis ši savaitė ypatinga diena, kada vyrai grįžta namo nešini apvytusiomis tulpėmis ir tikisi, jog jų įteikimas yra kažkoks žygdarbis, už kurį moterys mums turėtų būti dėkingos visą likusį gyvenimą. Kad ir kaip smarkiai myliu savo žmoną, vieną kitą svarbią datą retkarčiais sugebu pražiopsoti.
Vyriškos logikos požiūriu tai beveik nieko nereiškia, nes skaičius kalendoriaus lapelyje mums ir yra tik skaičius. Bet joms šito niekada neįrodysime. Ir nereikia įrodinėti. Geriau nupirkti gėlių. Juolab, kad šventimas gali užsitęsti, nes kita savaitė prasidės Kovo 11-osios iškilmėmis.
Naujųjų laikų Lietuvos valstybė jau pilnametė - sulaukė aštuoniolikos. Atrodo jau solidžiai, bet retkarčiais iškrečia savo piliečiams kokią šunybę, kaip išpaikinta mergaičiukė.
