Besibaigiant ilgajam Valstybės atkūrimo dienos savaitgaliui, teko važiuoti į Druskininkus nuo sostinės pusės. Prieš akis nesibaigiančia naujų ir apynaujų automobilių kolona grįžinėjo namo vilniečiai.
"Druskininkų naujienų" redaktorius ROMAS
Turėjau sočiai laiko pagalvoti, kad tie ilgieji savaitgaliai - tikra dovana Druskininkams. Išvykti kur nors toliau Lenkijos ar Latvijos laiko nepakanka, o praleisti 3 - 4 dienas namie prie televizoriaus kažkaip kvaila. Štai tuomet daugybė Vilniečių ir Kauniečių prisimena, kad čia pat, vos už poros valandų kelio, yra Druskininkai su savo vandens parku, gydyklomis, SPA centrais...
Jeigu Seimas kada nors sugalvotų naikinti ilguosius savaitgalius, druskininkiečiams vertėtų tam rimtai pasipriešinti. Juk jeigu šventinės dienos būtų perkeltos, pavyzdžiui, į Kalėdų atostogas, tai pusė tų, kurie dabar suvažiuoja į Druskininkus, veikiausiai voliotųsi kur nors prie šiltos jūros arba slidinėtų Alpėse.
Perskaitęs pranešimą apie Tarptautinio valiutos fondo ekspertų išvadas, sužinojau, jog mūsų laukia "švelnus ekonomikos nusileidimo scenarijus". Scenarijus jau parašytas ir niekam nerūpi, ar mes norime būti nuleisti. Nes visas mūsų augimas priklauso ne nuo mūsų norų ar pastangų, o nuo Skandinavijos bankų politikos. Kai jie pinigus skolino pigiai, mes kilome kaip ant mielių, o dabar leisimės.
Įpratusiems turėti pinigų ir švaistyti juos į kairę bei dešinę gali būti truputį skaudu pajusti, jog kažko reikės atsisakyti, teks pradėti riboti išlaidas. Akivaizdu, kad šiemet yra patys tinkamiausi metai mesti rūkyti, vartoti alkoholį, valgyti mėsą ir bent retkarčiais automobilį pakeisti į dviratį. Nenorite? Aš irgi nenoriu - rūkau, nors tabakas brangsta sparčiau negu didėja mano pajamos. Alkoholio atsisakiau daugiau negu prieš dešimtmetį, bet mėsos ir automobilio atsisakyčiau nebent ištremtas į negyvenamąją salą.
Teks susitaikyti su tuo, jog gyvename nepigioje šalyje. Pasistengsiu užmiršti laikus, kai išsikeitęs dolerį į "žvėriukus" prisipirkdavau maisto atsargų visai savaitei. Ir doleris jau nebe tas, ir "žvėriukų" beliko tik pas numizmatus.
"Ko lenkus skriaudžiat?"- klausia manęs kartais paplepėti telefonu paskambinantis vilnietis. Sakau, kad neskriaudžiam, mūsų pareigūnai juk paaiškino per radiją, kad kaimyninės šalies žurnalistas vos ne pats kaltas, niekam jokių pretenzijų neturėjo ir nereikia čia mūsų juodinti. Teisinu bendrapiliečius, o pačiam vis tiek nesmagu ir truputį gėda. Pasiskaitys lenkai, ką apie žurnalisto sužalojimą rašo jų spauda, ir susimąstys, ar saugu vykti poilsiauti į tuos Druskininkus, jeigu čia net ir prabangiuose viešbučiuose jų tautiečius muša.
Ta pačia proga vertėtų pacituoti vieno internetinio komentatoriaus pastebėjimus, jog subaladotasis lenkų žurnalistas rengdavo reportažus apie lenkų mažumos bei opozicijos persekiojimus Baltarusijoje. Kažkaip nesiseka Baltarusijos nedraugams viešbučiuose... O dar lyg tyčia Druskininkai ne kartą buvo minimi, kaip vieta, kur itin aktyviai veikia baltarusių saugumiečiai.
Pamenate, vienas jų agentas, šnipinėjęs lenkus, ne taip seniai buvo sugautas mūsų kurorte ir teismo perduotas Lenkijai. Čia jau beveik nauja 007 serija. Paspėliojame panašiais motyvais ir gyventi tampa truputį įdomiau. Sutemus, eidamas prie automobilio nejučia apsidairau, ar kas netyko už kampo. Tris kartus nusispjaunu - kam į mane kėsintis, aš juk seniai nieko blogo apie Lukašenką nerašiau, kaimyninių valstybių paslaptimis nedisponuoju, net ir Baltarusijos vizos neturiu. Ir vėl tampa truputį liūdna, kad santvarkų kaitos ir revoliucijų laikai jau tapo istorija, kurios klausytis bus įdomu nebent mūsų anūkams.
O jeigu norite tai išgyventi iš naujo, dabar būtų pats laikas emigruoti į Kubą. Po to, kai Fidelis Kastro pranešė nebegrįšiantis į valdžią, šios šalies neišvengiamai laukia permainos. O mes juk puikiai žinome, kaip "prichvatizuoti" valstybės turtą, atsiriekti sau žemės sklypus brangiausiose vietose. Net jei to nespėjote padaryti čia, tai antrą kartą jau žinotumėte, ką ir kada reikia daryti. Belieka nuvykti, apsimesti paskutiniu Europos komunistu, gauti teisę apsigyventi ir tyliai mokytis ispanų kalbos, laukiant kol prasidės pokyčiai. Kai po 10 metų pardavinėsite sklypus su jūros "kraštine", nepamirškite padėkoti man už padovanotą "verslo planą".
Romas Sadauskas, "Druskininkų naujienų" redaktorius