Veik antrus metus druskininkiečiai šaiposi stebėdami grupelės verslininkų ir kelių politikų kovą su savivaldybe ir jos vadovu Ričardu Malinausku. Šaiposi ir šypsosi: „O kokie Druskininkai būtų buvę be Malinausko?“ Opozicija atrėžia – čia vyksta politinis, psichologinis, ekonominis ir teisinis persekiojimas. Kovos placdarmu jau tapo ir Vilnius.
Kas blogo Druskininkuose? Ogi nieko blogo. Tik šalnos braškių ir vaismedžių žiedus pakando, nebus derliaus – porina mieste sutikta druskininkiečių pensininkų šeima. Sužinoję, kad būtinai noriu rasti „blogį“, kraipo pečiais – bene mūsų merą Malinauską kritikuosi? Negi jis šventa karvė, kad to daryti nebūtų galima, bandau provokuoti, o jie klausimu: o kokie Druskininkai buvo prieš keturiolika metų? Būtent tiek šio kurorto savivaldybės meru renkamas R.Malinauskas.
Pora dėsto: iki tol miestas buvo apžėlęs dilgėlėmis, nebuvo šaligatvių, gatvės – duobėtos. Gydyklos – pustuštės, poilsiautojų srautas minimalus, mieste ir visoje savivaldybėje – didelis nedarbas. Ranka mosteli: antai ten naują tiltą per Nemuną pastatę, ten – slidinėjimo arena, ten – vandens pramogų parkas, bus ir keltuvas.
Vėl provokuoju: negali būti. Tai kokie gi merai miesto nežiūrėjo? Ir girdžiu tarytum išmoktą eilėraštį: Maknys, Janonis, Vaišnoras...
Kuo tikėti – paprastu Druskininkų pensininku ar garsiai rėkiančia opozicija?
Apgavo patriarchą
Viena iš šalies spaudos agentūrų balandžio pradžioje paskelbė konservatorių patriarchu vadinamo europarlamentaro Vytauto Landsbergio mintis apie Krymo atplėšimą nuo Ukrainos ir galimus pavojus Lietuvai. Politikas teigė, kad Rusijai „strateginiu požiūriu turi rūpėti ir tokios silpnos vietos kaip kai kurios pasienio savivaldybės, pažeidžiamos polinkiu į kyšius.“ Konservatorių garbės pirmininkas mintijo: „Tose vietose tie kyšiai ateina ir kaip pajamos iš nebūtinai mums draugiškų valstybių. Į galvą ateina Druskininkų savivaldybė, kur buvo užsimota priimti gydymui Berkuto pavargusius kovotojus, kurie neseniai šaudė į Maidaną.“
Kovo 28 dieną – nuo ryto iki vėlaus vakaro – Druskininkų mero telefonai kaito iki raudonumo. Visiems buvo smalsu, kas atsitiko, kad meras nutarė pasikviesti ne Ukrainos patriotus, o prorusiškų jėgų atstovus.
Priežastis paprasta – vietos laikraštis „Druskininkų naujienos“, o netrukus ir jo „dukrelė“ – internetinis portalas „Alytaus naujienos“ viešai paskelbė, kad Druskininkų turizmo ir verslo informacinį centrą „pasiekė vilčių teikianti žinia, kad naujasis Krymo premjeras Sergejus Aksionovas atsiliepė į gautą iš Druskininkų savivaldybės pasiūlymą ir pasirašė potvarkį, kuriuo Krymo savigynos būrių, saugojusių rusakalbę pusiasalio bendruomenę nuo Maidano fašistų, nariai vyks reabilituotis į Druskininkus.“ Laikraščio teigimu, į kurortą turėtų atvykti „pirmoji 400 Krymo savigynos būrių narių“ grupė.
„Kai pradėjome aiškintis, kodėl tokia informacija atsirado laikraštyje, paaiškino – tai būsimos Balandžio 1-osios pokštas“, – R.Malinauskas sako nesuprantantis, kaip iš anksto ir dar tokia forma galima „juokauti“.
Šis „juokas“ tebuvo vienas iš šūvių, leidžiamų savivaldybės pusėn tiek iš „Druskininkų naujienų“, tiek iš kito vietos ruporo – „Druskonio“.
Antras lazdos galas
Savivaldybei priklausantis Druskininkų Švietimo centras leidžia savą savaitraštį – „Mano Druskininkai“, kuris miesto gyventojams platinamas nemokamai. Tai – viena iš priežasčių, kodėl kurorte jau kelinti metai vyksta nuožmi opozicijos kova su savivaldybės pozicija.
Kam Druskininkų savivaldybės Švietimo centrui reikėjo kurti savą spaudos leidinį? R.Malinauskas iš pradžių bando neatsakyti, išsisukti, tačiau po trumpos pertraukos ryžtasi: „Atsibodo reketas.“ Mero teigimu, kaip visos savivaldybės, taip ir Druskininkų vietos žiniasklaidoje spausdindavo mokamus skelbimus. Tačiau kantrybė trūko, kai vieną kartą už mažytį plakatą buvo paprašyta... 60 tūkst. litų. Tokios sumos kitų rajoninių laikraščių redakcijoms regisi kosminėmis, tačiau Druskininkų žurnalistams – įprastomis?
„Mano Druskininkai“ praėjusių metų pabaigoje buvo apskųsti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai. Skundą ištyrusi inspektorė Zita Zamžickienė pripažino, kad jis iš dalies pasitvirtino: nors teisiškai laikraščio leidyba priklauso viešajai įstaigai, tačiau praktiškai jo turinį formuoja savivaldybė. O įstatymas draudžia savivaldybėms leisti periodinius leidinius. Tiesa, šią keistą išvadą inspektorė baigė trijų dalių pasiūlymu: leidinys tampa neperiodinis ir jo turinys apsiriboja informacijos teikimu apie Druskininkų savivaldybės institucijų bei įstaigų veiklą; jo turinys apsiriboja informacijos, susijusios su švietimo (mokymo) funkcijos teikimu, skleidimu; leidyba nutraukiama, o Druskininkų savivaldybių institucijos bei įstaigos informaciją apie savo veiklą skleidžia Druskininkų savivaldybės interneto svetainėje.
Centras šį inspektorės sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, skundas turėtų būti nagrinėjamas birželio mėnesį.
Paradoksas: nors Z.Zamžickienė ir priėmė „Mano Druskininkams“ nepalankų sprendimą, inspektorė puikiai supranta, dėl kokių priežasčių susidarė tokia situacija.
„Lazda turi du galus ir tas antras galas susijęs su savivaldybės lėšomis, skiriamomis vietos žiniasklaidai išlaikyti. Puikiai suprantame – jei savivaldybė įneša dalį biudžeto į laikraštį, laikraštis patenkintas. Jei ta dalis sumažėja, laikraštis tampa nepatenkintas. Manau, šiuo atveju Druskininkai ne išimtis. Štai čia ir yra antroji pusė, apie kurią šiuose reikaluose nutylima. Tačiau tai svarbi pusė – vietos žiniasklaida, pradėjusi gyventi savivaldybės dotacijomis ir įpratusi prie to, staiga jas praradusi, elgiasi kitaip, šiek tiek neadekvačiai“, – žurnalistų etikos inspektorė nebijo viešinti realiais faktais pagrįstos savo nuomonės.
„Mano skaičiavimais, nemokamai platinamas laikraštis kiekvienai šeimai per metus kainuoja apie 140 litų. Galėtų šiuos pinigus išdalyti. Kokia forma? Galėtų dešra išdalyti. Arba žurnalą kokį užprenumeruoti“, – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Druskininkų skyriaus pirmininko pavaduotojas Vilius Semeška siūlo, kaip geriau pasielgti su laikraščiui skiriamais pinigais, kurie, beje, nėra mokesčių mokėtojų.
Gina Seimo narys
Šių metų sausio pabaigoje Seimo narys Arvydas Anušauskas, praėjusią kadenciją vadovavęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, paskelbė, kad Druskininkus reikia gelbėti nuo vietos valdžios savivalės.
„Persekiojimas už Druskininkų valdžios kritiką: susitaikyti ar veikti?“ – taip pavadintoje spaudos konferencijoje jis žodį suteikė jau minėtam V. Semeškai, Druskininkų savivaldybės tarybos nariui Juozui Šarkui, savaitraščio „Druskininkų naujienos“ redaktoriui Romui Sadauskui-Kvietkevičiui, savaitraščio „Druskonis“ žurnalistei Violetai Ambrozienei.
Dažnai Druskininkuose pas partijos kolegas ir bendraminčius besilankantis, apsistojantis vietos verslininko viešbutyje politikas pats nepažėrė nė vieno konkretaus fakto. O ir į spaudos konferenciją sukviesti oratoriai daugiau kalbėjo ne faktine, bet „bačkine“ leksika.
Nori būti meru
Redakcijos neseniai kalbintas konservatoriams atstovaujantis V.Semeška, save pristatantis verslininku bei ekonomistu, jau matuojasi naująjį būsimojo mero rūbą. Konservatoriai į būsimųjų savivaldybės rinkimų sąrašą jį įrašę pirmuoju numeriu. Šiandien savivaldybės taryboje nėra nė vieno konservatoriaus. Mat, pasak V.Semeškos, „klaidingai buvo sudarytas kandidatų sąrašas“. Kuo pasireiškė klaida, prieš trejus metus iš Vilniaus į Druskininkus gyventi persikėlęs pašnekovas negalėjo pasakyti. „Savivaldybėje realios opozicijos nėra. Daugumą jau 14 metų turi socialdemokratai“, – vieną iš pagrindinių miesto bėdų įvardija V.Semeška ir teigia, kad pozicija įvairiais būdais su ją kritikuojančiais susidoroja: užsiundo mokesčių inspektorius, prokuratūrą, kitas tarnybas. O jų, opozicijos, skundai dedami į stalčius.
Kodėl Druskininkuose nėra opozicijos ir štai jau keturioliktus metus miestą valdo socialdemokratai? „Jų skyrius buvo pakankamai aktyvus. Atėję į valdžią pakankamai smarkiai dirbo biudžetinėse organizacijose, kad sustiprintų savo pozicijas. Tiek ugdymo įstaigose, tiek kitose biudžetinėse organizacijose vadovybė yra socialdemokratų. O Druskininkuose didesnę dalį dirbančių asmenų sudaro biudžetinių įstaigų darbuotojai“, – primityviai bando aiškinti V.Semeška socialdemokratų populiarumo priežastis.
Ar verslininkui V.Semeškai pakaktų patirties būti meru? „Visiškai. Vadovavau Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje norinčiai įsikurti parduotuvių tinklo LIDL kompanijai, nemažą laiką – kitai vokiškojo kapitalo kompanijai, turėjau savo verslą. Kita vertus, vadovavimo patirtis didelė. Tačiau niekas negimsta su patirtimi“, – nesikuklina V.Semeška. Tačiau paklaustas, ar verslas išties puikiai sekėsi, ar neturėjo teismuose sprendžiamų konfliktų, pokalbį bando nutraukti – skubantis, nes turintis reikalų.
V.Semeškos įkurta UAB „Vilo“ kurį laiką supirkinėjo žemės sklypus užsienio kapitalo parduotuvių statybai. Vienas pirkinys nenusisekė: su kauniečiais sutarė pirkti kelių hektarų sklypą, sumokėjo avansą, tačiau laiku neparuošė projekto statyboms. V.Semeška panūdo atsiimti sumokėtą trečdalį milijono litų – kauniečius padavė į teismą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad toks ieškinys netenkintinas, nes abiejų šalių teisės ir pareigos buvo aptartos sutartyje, ir sumokėtas avansas privalo liktų jį gavusiųjų rankose. Apeliacinis teismas V.Semeškos pagailėjo: atsakovus įpareigojo grąžinti dalį sumos. Teismas vertino, kad trečdalis milijono – per daug skausminga netektis žemę pirkusiam verslininkui. Vis dėlto Aukščiausiasis Teismas ašaromis nepatikėjo: paliko galioti pirmosios instancijos įstatymais, o ne emocijomis pagrįstą sprendimą.
Druskininkai – bankrutuoja?
Tad kas Druskininkuose konkrečiai blogai, klausiu V.Semeškos.
„Kai ėmė plūsti Europos Sąjungos pinigai, buvo euforija. Žmonėms tai patiko. Bet kėlėsi visa Lietuva. O šiuo metu, palyginti su kitomis savivaldybėmis, gyventojų ekonominės gerovės pagerėjimo nesijaučia. Vidutinis darbo užmokestis 300 litų mažesnis negu šalyje, nedarbas – 2–4 procentais didesnis negu vidutiniškai šalyje. Kodėl, kai tiek pinigų įdėta į kurortą? Gyventojų nuo 2000 metų sumažėjo beveik 5 tūkstančiais, mokinių – beveik perpus. Yra ir ekonominių problemų. Po tuo gražiu fasadu slypi gili finansinė duobė. 2012 metų biudžete įsipareigojimai – per 80 mln. litų. Iš Finansų ministerijos skolinasi 3 mln. litų atlyginimams sumokėti“, – iš V.Semeškos kalbos galima suprasti, kad Druskininkai – ties bankroto riba.
Finansų ministerijos duomenimis, Druskininkų savivaldybė šiais metais planuoja gauti 28,5 mln. litų pajamų, o jos skola sudaro 18,7 mln. litų. Tačiau bene visą šią skolą sudaro projektai, finansuojami ES. Taigi po kelerių metų ji ištirps. Tos pačios Finansų ministerijos duomenimis, Druskininkų savivaldybė mažai kuo skiriasi nuo daugumos šalies savivaldybių – skaičiuojant procentais nuo planuojamų pajamų, dauguma panašiai įsiskolinusios.
V.Semeškos teigimu, girtis, kad Druskininkai išgražėjo, taip pat neverta – ES lėšos gražesniais padarė daugelį miestų. „Pasižiūrėkite, kokie kaimyniniai Lazdijai, Marijampolė, Radviliškis, Telšiai, Klaipėda“, – siūlo vietos politikas.
Dėl grožio, kaip ir dėl skonio, – nepasiginčysi. Tačiau, palyginę jo išvardytuose miestuose ir Druskininkuose valstybinėse institucijose dirbančių asmenų darbo užmokestį, pamatytume, kad tik pramoninė Klaipėda keliais šimtais litų lenkia kurortą. Statistikos departamento duomenimis, darbo užmokestis Druskininkuose per praėjusių metų paskutinį ketvirtį, lyginant su ankstesniuoju, padidėjo net 4,7 procento, o per praėjusius metus darbuotojų padaugėjo net 5 procentais – šie rodikliai kur kas geresni ir už politiko vardytų rajonų, ir už šalies vidurkį.
Pozicijos nesutampa
„Anksčiau per metus pas mane atvažiuodavo apie penkiasdešimt įvairių sporto komandų. Kai pradėjau kritikuoti valdžią, uždraudė sportininkams naudotis sale. Šie persikėlė kitur“, – pasakoja buvęs bankrutavusios valstybinės įmonės „Jūra“ direktorius, dabar – vietos verslininkas Valdas Trinkūnas, vadovaujantis UAB „Raminora“, valdančiai ištaigingą viešbutį „SPA Vilnius“. Tiesa, paklaustas, kokiuose – gal savivaldybei priklausančiuose apartamentuose dabar apsigyvena sportininkai, verslininkas patikslina, kad ir pas jį gyvena. Tik mažiau. O ir apskritai Druskininkai pastaruoju metu sulaukia vis mažiau sportininkų. Tokia situacija, pasak V.Trinkūno, susidarė, kai jis pasipiktino savivaldybės sprendimu įvesti vadinamąjį pagalvės mokestį – nuo kiekvieno nakvojančio svečio mokėti po du litus. „Tai nėra rinkliava, tai yra mokestis“, – rėžia verslininkas, teigdamas, kad jo bendrovė kasmet sumoka kelis šimtus tūkstančių litų.
Ir V.Semeška skundėsi, kad vietos verslininkai yra skriaudžiami: „Druskininkuose – trys „Maxima“ parduotuvės, kuriasi „Čili pica“, iš vietos verslininko perpirko degalinę.“
V.Trinkūnas, paprašytas įvertinti, ar išties tai blogai, atvirai pasako, kad V.Semešką pažįstantis menkai, nes „jis Druskininkuose dar tik keleri metai“, tačiau pripažįsta, kad kiekviena nauja darbo vieta, ar ją kuria vietos, ar iš svetur atvykę verslininkai, – miestui tik į naudą.
„Verslą ir aš parduočiau. Žinoma, už gerą kainą. Juk verslas tam ir kuriamas, kad jis duotų pelną“, – ūkiškai atrėžia Anykščiuose SPA centrą baigiantis įrengti V.Trinkūnas.
V.Semeškai ypač nepatinka, kad Druskininkai tampa ne tik besiplečiančiu kurortu, bet ir pramogų centru – veikia vandens parkas, slidinėjimo trasa, rengiamas keltuvas. „Klausimas: į kokius mes srautus orientuojamės – į pramogautojus, kurie atvažiuoja vienai dienai, ar į poilsiautojus? Antai vienai dienai atvažiuoja 50 autobusų į vandens pramogų parką, palieka šiukšlių, priteršia nuotekų tinklus ir išvažiuoja. Ar mums reikia tokių, kurie atvažiuoja savaitei ir palieka gerokai daugiau pinigų? Ar mums reikia tų, kurie atvažiuoja triukšmauti, ar tų, kurie atvažiuoja ramybės?“ – V.Semeškos teigimu, Druskininkai turėtų būti kurortinė, o ne pramogų zona, nes turistai, pramogų mėgėjai drumsčia ramų kurorto gyvenimą.
Tačiau argi blogai, jei pramogauti atvykusieji palieka pinigų ir vietos biudžetui? Į šį klausimą V.Semeška atsako tartum burdamas iš kavos tirščių: „Kas bus, jeigu tie žmonės, kurie atvažiuoja poilsiauti ir gydytis, daugiau neatvažiuos.“ Dzūkijoje mėgstama sakyti: jei ne klojimo durys, būčiau zuikį nudūręs. Vis dėlto politikas sutinka, kad, norint sužinoti, ar tikrai pramogų mėgėjai kenkia Druskininkams, „tektų daryti analizę“. „Poilsiautojų srautas auga kasmet, tai natūralu“, – jau sau ima prieštarauti V. Semeška ir ima svarstyti, kad papildomi pinigai į savivaldybės kasą – tai jau neblogai. Tačiau blogai, kad jie leidžiami ne miesto gyventojų labui. Antai galėtų būti nemokamas važiavimas visuomeniniu transportu (tokio Druskininkuose nėra – miesto autobusų parkas privatizuotas), savivaldybė galėtų sumažinti mokesčius už vandenį (vandentiekis irgi privatizuotas), šiukšlių surinkimą (savivaldybė dotuoja). Kitaip sakant, savivaldybė galėtų paremti gyventojus, o tiksliau – vietos verslą. Kaip ir vietos spaudą. Ir kasmet už 140 litų nupirkti dešros. Daktariškos ar rūkytos?
