Šiandien Druskininkai tikrai nebėra kurortas, į kurį jausdami sovietmečio nostalgiją plūste plūsta pensininkai. Nieko panašaus: vos atvykus į kurortą pasitinka gausybė reklaminių stendų, kuriuose savo paslaugas reklamuoja ir tarptautinį aptarnavimo standartą deklaruoja keliolika miesto viešbučių.
Druskininkai (I. Vainalavičiūtės nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
Puikiai suremontuotos gatvės, tvarkingai nupjauta žolė, skveruose įveisti vešlūs gėlynai ir net nauji fontanai – tokie Druskininkai šiandien pasitinka poilsiautojus. Kiekvienas viešbutis ar sanatorija neplanuotai užsukusiam svečiui pasiruošę pasiūlyti ne tik išskirtinį „akcijų-nuolaidų-dovanų“ paketą, bet ir mielai siunčia likusius pinigus turiningai išleisti pas kaimynus sveikatingumo centruose, dienos išvykas organizuojančiose kelionių agentūrose ir pan.
Skrajučių gausa ir kalbų mokėjimas
Minėtieji „kaimynai“ taip pat turizmo sezonui neblogai pasiruošę – informacinės skrajutės ir lankstinukai, kurių galima rasti kiekvieno viešbučio hole ar kavinėje ant staliukų, išversti mažiausiai į tris kalbas. Rūpinamasi, kad poilsiautojai iš Baltarusijos, Rusijos ir Lenkijos jaustųsi jaukiai, jau nekalbant apie tuos laiminguosius, kurie kalba angliškai.
Druskininkai (I. Vainalavičiūtės nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
Tiesa, tokios pat betarpiškos komunikacijos veikiausiai užsieniečiai pasigenda tvarkydami paprastus buitinius reikalus, mat patys vietiniai pripažįsta, kad įvairiakalbių skrajučių gausa nekompensuoja personalo užsienio kalbų žinių. Viešbučiuose ir kitose paslaugų teikimo srityse dirbantys vietiniai darbuotojai neslepia, kad vyresnio amžiaus personalui koją pakiša prastos anglų kalbos žinios, o jaunimas priverstas mokytis rusų kalbos, mat šį kurortą itin pamėgę turistai iš rusakalbiai turistai per daug nesivargina mėgindami prisitaikyti prie esamos situacijos.
Bedarbystės turizmas nesumažino
Prieš keletą metų Druskininkai buvo atsidūrę juodajame miestų, kuriuose didžiausia bedarbystė, sąraše. Nors atrodytų, kad kurortui taip smarkiai plečiantis augant ši situacija turėjo pasikeisti, pasikalbėjus su vietiniais gyventojais paaiškėja, kad pagerėjimas nežymus.
Viename iš SPA centrų dirbanti 42 metų masažistė Dovilė pasakojo, kad ir bedarbių, ir siūlomų darbo vietų Druskininkuose netrūksta, bet bėda ta, kad atmetus sezoninius darbo pasiūlymus nelabai kas lieka.
Druskininkai (I. Vainalavičiūtės nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
„Įsivaizduokite, žmogui, kuris turi vaikų, reikia uždirbti, kad jis juos išlaikytų, bet siūlomi atlyginimai – absurdiški. Pavyzdžiui, viešbučio kambarinei, kurios darbas tvarkyti kambarius, keisti patalynę, rankšluosčius, išnešti šiukšles ir pan. Tai fiziškai labai sunkus darbas, o siūlomas minimalus atlyginimas“, - kalbėjo moteris.
Ne visi dirbti nori
Pašnekovė neslėpė ir kitos medalio pusės – dalis bedarbių visai nenori įsidarbinti: „Aplink Druskininkus miškai labai švarūs ir juose gausiai auga grybai, uogos, tad gretimų gyvenviečių bedarbiai paniškai bijo būti įdarbinti vasarą, mat jiems kur kas pelningiau rinkti miško gėrybes ir jas priduoti į supirktuves ar parduoti iš kurorto išvykstantiems poilsiautojams tiesiog ant plento, nei, pavyzdžiui, eiti dirbti viešųjų darbų“, - teigė moteris ir pridūrė, kad patyręs grybautojas per vasarą gali uždirbti tiek, kad gali kukliai gyvendamas pratempti žiemą, o tuo metu dar ir gauti bedarbio pašalpą.
Druskininkai (I. Vainalavičiūtės nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
Kalbinta moteris nedideliame sveikatingumo paslaugų centre trijų žvaigždučių viešbutyje: ji pasakojo, kad daugiausiai plušėti tenka savaitgaliais, tuomet į Druskininkus suvažiuoja nervinės sistemos negalavimų nualinti didmiesčių gyventojai. Anot moters, retas kuris lietuvis susimokėjęs už paslaugą dar atsidėkoja papildomai, ką daugelis svečių iš Rusijos laiko būtinu dalyku.
O ir „nedėkingų“ tautiečių eilinę savaitės dieną sutiksi tinginiaujantį vos vieną kitą, šie į Druskininkus vyksta nebent savaitgaliams, ilgesniam poilsiui čia išruošia užsieniečiai.
Š. Korėja, Černobylis ar labai prabangi kaimynystė?
Ne vienas užsienio leidinys yra vaizdžiai aprašęs laimingųjų keliautojų įspūdžius Šiaurės Korėjoje, kur lyg susitingę laike stovi nebaigti statyti daugiabučių kvartalai. Milžiniškos konstrukcijos, turėjusios virsti šalies ekonomikos variklius, panašu, kad tapo nereikalingu „balastu“. Tokių vaizdų tikrai galima atrasti ir Lietuvoje, ne išimtis ir šis kurortas.
Druskininkai (I. Vainalavičiūtės nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
Vaikštinėjant viena Druskininkų gatvių negali nepastebėti keleto apleistų pastatų, kurie kažkada veikiausiai buvo vietos, kur ilsėjosi „įtakingi ir svarbūs“. Milžiniškas kažkada buvusios itin prestižinės „Nemuno“ sanatorijos kompleksas, kuriame pro išdaužtus langus skverbiasi vijokliai, o balkonuose auga liauni beržai nejučia verčia pagalvoti, kad ir Lietuvoje esama Černobylį primenančių peizažų.
Druskininkai (I. Vainalavičiūtės nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
Bet visą ši kurorto egzotika veikiausiai nebūtų tokia ryški, jei ne itin prabangi naujai pastatytų viešbučių kaimynystė. Likimo ironija: vienoje gatvės pusėje – istorijos vėjų nugairintas pastatų vaiduoklių kompleksas, kitoje – šių dienų kurorto ekonomikos ambicijos – naujutėlaičiai viešbučiai su šalia išrikiuotais apynaujais automobiliais šviežio asfalto gatvėje.
Druskininkai (I. Vainalavičiūtės nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
Tikriausiai tik laiko klausimas, kada bus nugriautas sanatorijos kompleksas ir jo vietoje išdygs modernus viešbutis su gausybe konferencijų centrų, kavinių ir, būtinais Druskininkams atributais, sveikatinimo įstaigomis. Bet kol tai nenutiko, pasigrožėkim...
Ar Druskininkai ne per brangūs lietuviams?
Kuomet Druskininkai, kaip sėkmingos rekreacinės plėtros pavyzdys, lyginami su ant kojų dar tik besistojančiu Birštonu, ironiškai priduriama, kad už komfortą reikia mokėti ir keliamas klausimas, ar vidutines pajamas gaunančiam lietuviui tai netrukus netaps neįkandama prabanga? Juolab, kad jau seniai nebandoma neigti, kad savaitės Palangoje kaina gerokai prašoka sumą, kurią tenka pakloti lietuvaičiams Graikijos ar Turkijos kurortuose.
Druskininkai (I. Vainalavičiūtės nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
Atsakymas paprastas – jūsų poilsio kaina priklausys nuo to, ką norėsite veikti. Jei pasirinksite nakvynę privačiame sektoriuje (30-50 litų žmogui) ir ekonomines pramogas (pavyzdžiui, keliausite dviračiais po apylinkes, dviračio nuoma valandai kainuoja 5-7 litus), dalyvausite nemokamuose kurorto renginiuose ir ar tiesiog ilsėsitės prie vandens telkinių, piniginė šoko nepatirs.
Druskininkai (I. Vainalavičiūtės nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
Norintiems apsigyventi kurorto viešbučiuose ar sanatorijose reiktų nusiteikti už parą mokėti nuo 85 litų iki 350 litų asmeniui. Priklausomai nuo pasirinkto varianto, į šią kaina įskaičiuotas maitinimas ir sveikatingumo procedūros.
Pabaigai, vienas patarimas – poilsio kokybė priklauso ne nuo viešbučių žvaigždučių skaičiaus ar baseino gylio, svarbiausia, pajusti jus supančią išskirtinę aurą ir svetingumą, o šių dalykų Druskininkuose tikrai nestinga ir visai nesvarbu, kas jūs esate – vidutinė atlyginimą uždirbantis lietuvis, ar milijonierius iš užjūrio...