Praėjusio penktadienio, spalio 26 d. rytą šalies keliuose iškritus pirmajam sniegui žiema juos aptarnaujančioms tarnyboms prasidėjo kiek anksčiau nei apie ją paskelbė kalendorius. Tą patį galima pasakyti ir apie vairuotojus – tiems, kurie ruošėsi delsti iki paskutinio teko suskubti ir vasaros sezonui skirtas padangas pakeisti žieminėmis. Kitas aspektas yra ir metalo lydinių atžvilgiu itin agresyvaus cheminio junginio natrio chlorido barstymas. Kaip mus patikino kelininkai, druska naudojama dėl nedidelės kainos, o turimų jos atsargų turėtų užtekti iki sausio mėnesio.
Susidėvėjusią techniką atnaujina pagal išgales
Kaip Balsas.lt pasakojo Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo informacijos ir valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Asta Lipkevičienė, po 2000 m. įdiegus Lietuvoje vakarų pasaulyje paplitusias grynos druskos ir šlapios druskos technologijas ir įsigijus modernius tam tikslui skirtus įrengimus ženklesnių technologinių pokyčių kelių priežiūros srityje pastaraisiais metais nebuvo. Anot jos, susidėvėję automobiliai, barstytuvai, valymo mechanizmai atnaujinami pagal išgales.
A. Lipkevičienė patikino, kad šiais metais žiema nėra prasidėjusi „neįprastai anksti“. Kaip komentavo pašnekovė, kiekvienais metais neigiama oro temperatūra naktimis būdavo ir prieš Visų Šventųjų dieną, o paprastai iki spalio 20 d. bent vieną kartą keliai būna barstomi. Vienintelis pastebimas skirtumas − šiais metais tik šiek tiek daugiau iškrito sniego. Tiesa, tai didelio poveikio druskos atsargoms neturės. Šiuo metu kelių priežiūros įmonėse druskos sandėliai yra beveik pilni, o to kiekio, jei žiema bus vidutinė, turėtų užtekti iki sausio mėnesio.
Druskos atsargos (nuotr. Fotodiena.lt/Audriaus Bagdono)
„Pastaraisiais metais įrangos, skirtos kelių barstymui žiemą, technologijos nesikeitė. Nesikeitė ir kelių barstymui naudojama medžiaga. Kaip daugelyje šalių, taip ir Lietuvoje, keliai barstomi daugiausia natrio chloridu. Esant žemesnei oro temperatūrai nei minus 8 laipsniai Celsijaus naudojamas ir kalcio dichloridas. Kitos medžiagos gal ir yra efektyvios, tačiau jų kaina yra kelis kartus didesnė“, komentavo A. Lipkevienė.
Temperatūrų skirtumas – itin svarbus veiksnys
Greta barstymo druska, anot A. Lipkevičienės, jau ne pirmus metus rajoniniuose keliuose privažinėtas sniegas ir ledas žiemos metu yra šiurkštinamas autogreideriais su dantytais verstuvais. Šiurkštinami rajoninių kelių pavojingi ruožai (stačios įkalnės, staigūs posūkiai ir pan.) ir tie ruožai, kuriuose vyksta reguliarus maršrutinių keleivinių ir specialiai moksleivių (vaikų) pavėžėjimui pritaikytų transporto priemonių eismas. Tiesa, tai daugiausia rajoniniai keliai su žvyro danga. Kaip pažymėjo vyriausioji specialistė, šiurkštinti kelius su asfalto danga dėl galimo dangos pažeidimo yra gana sudėtinga.
Automobilio plovimas (nuotr. SCANPIX)
Kaip mums pasakojo automobilių kėbulo remonto meistras Remigijus, druskos mišiniai koroziją skatina itin agresyviai, o efektyviausias būdas sumažinti kenksmingą jų poveikį – išpurkšti dugną specialiais tepalais. Kita prevencijos priemonė, anot jo, yra kuo dažnesnis automobilio plovimas, pašalinant nuo paviršių visus druskos likučius. Vertėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad korozijos reakcijas pagreitina ir temperatūrų skirtumas, todėl automobilį vertėtų laikyti šaltame garaže.
„Galite patys padaryti eksperimentą užberdami druskos ant šaltos ir ant šiltos mėsos – pamatysite, kuriuo atveju ji bus greičiau įsisavinama“, − tokį pavyzdį mums pateikė Remigijus.
