Vieniems keturkojis – namų džiaugsmas. Kitiems – ištikimas namų sargas, savus mylintis, o svetimų neprisileidžiantis. Dar kiti didžiuojasi turėdami visos apylinkės siaubą.
Šunų veislių pasirinkimas – didžiulis, tačiau sumaniusiems užsiauginti sargų šunį dažnai tenka kreiptis patarimo į specialistus.
Dresuoti būtina
Dideli, fiziškai tvirti šunys, pavyzdžiui, senbernarai, niufaundlendai, Berno zenenhundai, išvaizda lyg ir turėtų gąsdintų įsilaužėlius, bet dažniausiai jiems nebūdingas agresyvumas, jie nelinkę ginti savo teritorijos. Tokie šunys, anot šunų dresūros mokyklos „Reksas“ instruktoriaus, šunų elgsenos specialisto Egidijus Brazio,
gali susigundyti
nusikaltėlių siūlomu kąsniu.
„Mažiukai kiemsargiai arba dekoratyvinių veislių šunys, kaip Jorkšyro terjerai, yra pakankamai agresyvūs, tačiau neturi fizinių duomenų, kad galėtų apsaugoti namus. Įsilaužus į namus toks šuo gali tik signalizuoti apie įvykį, tačiau nieko daugiau padaryti negali, – pasakojo pašnekovas. –
Net ir vokiečių aviganis, jei specialiai nedresuotas saugoti, darys tai pagal savo paties susikurtas taisykles. Nemokyto sargauti šuns agresiją sunku kontroliuoti. Jis gali tapti pavojingas ne tik aplinkiniams, bet ir šeimininkui.“
Tinkami saugoti teritoriją
E.Brazys paaiškino, kad šunų veislės skirstomos į dvi grupes: darbiniai šunys ir apsaugai skirti šunys. „Darbiniai šunys – tai šunys, iš kurių galima „lipdyti“, ką nori: neįgaliojo padėjėją, sargą, narkotikų ieškotoją, seklį ir t. t. Tai – belgų aviganiai Malinua, vokiečių aviganiai ir rotveileriai. Lietuvos pasienyje daugiausia tarnauja vokiečių aviganiai, yra belgų aviganių. Prie šios grupės galima priskirti ir vidaus teritorijai saugoti tinkamus dobermanus. Minėtai šunų grupei reikia nuolatinio fizinio krūvio, sportinių užsiėmimų su šeimininku“, – sakė specialistas.
Apsauginiai šunys – tai šunys, turintys stiprų teritorijos saugojimo instinktą, tačiau sunkiau kontroliuojami, jie savarankiškesni. Šiai grupei priskiriami Azijos ir Kaukazo aviganiai. Anot kinologo, pastarųjų veislių šunims labai svarbus kontaktas su šeimininku, jie turi jausti, kas lyderis, kad savo agresijos, saugodami teritoriją, jie nepanaudotų prieš kitus šeimos narius.
„Teko matyti vaizdo medžiagą, kaip rusų specialiosios pajėgos naudoja Stafordšyro terjerą nusikaltėliams sulaikyti ir saugoti. Dresuojant mastifų, molosų veislės šunis, daugumos jų charakterį galima pakeisti ir išmokyti saugoti, nes tokia jų prigimtis. Tačiau niekada nesusidūrusiam su tokiais šunimis ir nežinančiam, kaip juos mokyti, eksperimentai su jais ne tik bus nenaudingi, bet ir sukurs psichologinių problemų“, – perspėjo E.Brazys.
Dažniausiai užduodami klausimai apie šunų dresavimą
Ką būtina mokėti šuniui – sargui?
Būtiniausios komandos yra teritorijos ar žmogaus saugojimo komandos ir figūranto / aukos paleidimo komanda. Jei šių dalykų nekontroliuojate, nekontroliuojate savo šuns. Jei negalite užsiundyti šuns ir nutraukti atakos, davę komandą, vadinasi, jūsų šuo sargauja savarankiškai, jis nėra kontroliuojamas ir viešoje vietoje kelia pavojų aplinkiniams.
Kokios dažniausios šeimininko klaidos mokant šunį sargauti?
Mokyti pasirenkamas netinkamos veislės ir charakterio šuo.
Prieš patikėdami, kad šuo sargaus, kreipkitės konsultacijos į šunis apsaugai ruošiančius specialistus.
Prieš pradedant mokyti šunį sargauti, būtina įgyti bendrosios dresūros pagrindus. Bet žmonės dažnai mano, kad dresuoti labai paprasta, kad jie „gerai viską išmano“, todėl patys nukenčia nuo savo augintinių. Tokiais atvejais pasirinkimo nėra – šunis tenka užmigdyti.
Kokių veislių šunys gali gerai sargauti ir nedresuoti?
Iš minėtų veislių šiam tikslui iš dalies tiktų nebent Kaukazo ir Azijos aviganiai, nes jie turi įgimtą instinktą sargauti, ginti teritoriją. Tačiau juos valdyti sunku. Būtina žinoti, kad bet kuriuo atveju šeimininkas turi būti lyderis, šuo turi jausti, kad ne jis, o žmogus yra gaujos vadas, ir jam paklusti: nešokinėti, neloti ir, žinoma, agresyviai nepulti šeimininko.
Ar mušant galima paskatinti agresiją?
Mušamas šuo kanda, taip reaguodamas į jam sukeliamą skausmą. Šis agresijos skatinimo būdas netinkamas, nes žalojamas šuo, be to, tai gali paskatinti ar išprovokuoti jo agresiją aplinkiniams. Šiuo atveju nuo savo augintinio gali nukentėti ir pats šeimininkas. Pulti aplinkinius paprastai mokoma pasitelkus kitą – grobio – instinktą. Jei šuo neturi stipraus grobio instinkto, negali būti ruošiamas apsaugai, o jei tai daroma, jis neišliks stabilios psichikos.
Jei šuo agresyvus, ar nuo jo gali nukentėti vaikai?
Silpnesnės psichikos šuo, išmokytas saugoti teritoriją, agresyviau reaguoja į nepažįstamus reiškinius. Prabėgantis pro šalį vaikas gali tapti jo auka – būti sukandžiotas.
Ar bet kurį šunį galima išmokyti būti geru sargu?
Užpulti svetimą žmogų galite išmokyti ir Erdelio terjerą. Tačiau šios veislės šuniui tai bus daugiau žaidimas nei šeimininko saugojimas. Gerais sargais niekada netaps Sibiro haskiai, malamutai, retriveriai, samojedai, laikos, dauguma dekoratyvinių ir kitų veislių šunų. Jie iš prigimties nėra sargūs, neturi šiam tikslui būtinų fizinių savybių, įgimtos agresijos. Jų net sąkandis netinkamas. Jei iš prigimties nesargus šuo puola žmogų, dažniausiai tai būna netinkamo augintinio auklėjimo rezultatas.
Namie prie grandinės pririštas šuo yra daugiau signalizacija nei apsaugos priemonė, nes jis neturi fizinių duomenų, galinčių padėti sulaikyti nusikaltėlį. Tačiau ir tokiai „signalizacijai“ reikia skirti dėmesio. Augintinis turi būti išvedamas „pasižmonėti“ už teritorijos ribų, jam turi būti leista bendrauti su kitais šunimis. Kitaip jis gali pradėti pulti namiškius.
Jei šuo – be veislės dokumentų, mišrūnas, gal gali būti geresnis sargas nei grynaveislis?
Jei turite ne grynaveislį šunį, o kelių veislių mišrūną, neaišku, kuri šuns genų dalis pradės dominuoti šuniui subrendus. Tai nenuspėjama iš anksto, nors ankstyvojoje gyvūno jaunystėje iš dalies galima numatyti testuojant jo psichiką. Taigi, jei norite paruošti šunį apsaugai, geriau jau įsigykite stabilios psichikos ir tinkamą genofondą turintį šunį su veislę liudijančiais dokumentais, o ne mišrūną iš turgaus.
Jei veislė tinkama, būtinai susipažinkite su šuniuko tėvais, išsiaiškinkite, ar jų psichika stabili, ar jie neserga genetiškai paveldimomis ligomis, ar dresuoti. Visai nedresuotų šunų palikuonys gali būti nelinkę paklusti arba nenoriai paklusti komandoms.
Lietuvoje daug atvejų, kai dresuoti šunys užpuola aplinkinius ar pačius šeimininkus. Kodėl taip atsitinka?
Apsaugos šuo – tai ginklas, kuriuo naudotis būtina išmokti apsisprendusiam jį laikyti šeimininkui. Dresūros mokyklos „Reksas“ specialistai labiau pasitiki apsaugos tarnybomis nei paruošiamais apsaugai šunimis, nes ginklu tapusio šuns gyvenimas ne visada būna visavertis. Švedijoje ir kitose griežtus reikalavimus gyvūnams keliančiose šalyse civiliams draudžiama ruošti šunis apsaugai. Tai iš dalies teisinga, nes dresuotas augintinis – gyvas ginklas, kuris gali šauti ir į patį šeimininką. Tokią atsakomybę prisiimti gali ne kiekvienas. Nemalonių incidentų, kai nukenčia žmonės, o gyvūnai užmigdomi, bus mažiau, jei namie bus laikomi draugiški augintiniai, kurie mylės visus ir teiks džiaugsmo. Mes – už tai, kad agresyvūs, apsaugai skirti šunys būtų naudojami tik policijoje ir pasienyje.
Rapolas TAMOŠIŪNAS
