Permainingame susitikime savų progų turėjo abi ekipos, bet patikimas vartinininkų žaidimas neleido kamuoliui atsidurti vartų tinkle. Pirmoje mačo dalyje didesnį norą išsiveržti į priekį demonstravo žalgiriečiai. Iki pertraukos labai pavojingus smūgius iš baudos aikštelės atliko Vytautas Lukša ir Linas Pilibaitis. Vienas prieš vartininką po Manto Kuklio perdavimo buvo atsidūręs Elivelto. Vis tik brazilui varžovai paliko mažai erdvės veiksmų laisvei ir šio smūgis buvo užtikrintai atremtas. Ukrainiečiai kojas apšilo lėčiau. Atsitraukę į savo aikštės pusę, jie ieškojo galimybių kontratakuoti. Tai darė gana dažnai ir grėsmingai, o po standartinių situacijų žaliai baltiems taip pat kėlė nerimą. Vis tik sėkmingai gindami savo baudos aikštelę vilniečiai ilgai neleido įsiplieksti didesniam gaisrui. Lvovo vienuolikės futbolininkai buvo priversti savo laimę bandyti smūgiais iš toli. Tačiau pačioje antrojo kėlinio pradžioje ukrainiečiai surengė pavojingiausią savo ataką. Po standartinės situacijos kamuolys atsidūrė “Žalgirio” baudos aikštelėje, o netrukus po ukrainiečio smūgio jau skriejo vartų link. Lietuvos čempionų laimei, šis išpuolis baigėsi sudrebintu virpstu. Sužaidus valandą, vieną geriausių progų pasižymėti turėjo ir lietuviai. Arti tikslo buvo dar kartą pavojingai smūgiavęs Vytautas Lukša. Nors aikštėje vyko atkakli kova, komandų treneriai atlikinėjo vieną keitimą po kito, suteikdami progą pajusti rungtynių skonį beveik visiems savo žaidėjams. Kaip ir dera šeimininkams, žalgiriečiai mačo pabaigoje buvo aktyvesni. Savo meistriškumą taip pat demonstravę svečiai neketino nusileisti, tad nuaidėjus finaliniam teisėjo švilpukui, abi ekipos džiaugėsi ne rezultatu, o tarpusavio susitikimu.
