Lietuvoje pastaruoju metu siaučia gripo epidemija – medikai skatina nesilankyti viešose vietose, laikytis higienos, gerti arbatas bei rengtis šiltais drabužiais. Vis dėlto ligų epidemijos gali apimti ne tik visuomenę, bet ir ūkius, kurie augina gyvulius ir paukščius. Nutikus tokiai nelaimei, dažnai tenka sunaikinti visus auginamus gyvūnus, o tai atneša didžiulius nuostolius.
Lygumų žemės ūkio bendrovės zootechnikė Vida Varnagienė teigia, kad ligoms palankūs visi sezonai, o profilaktinės priemonės ne visada gelbsti. Siekiant pasiruošti blogiausiam scenarijui, gyvūnai draudžiami – taip bent šiek palengvinama finansinė našta, nutikus nelaimei. Lygumų ūkio bendrovė naudojasi ir galimybe gauti dalies draudimo įmokų kompensaciją pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonę „Rizikos valdymas“.
Nė vienas nesame apsaugoti nuo ligų
Lygumų žemės ūkio bendrovė įsikūrusi Pakruojo rajone, Lygumų seniūnijoje. Šis regionas literatūroje apdainuojamas kaip artojų kraštas, puikiai atitinka savo pavadinimą – kiek akis aprėpia, visur matomos lygumos. Šio kraštovaizdžio žemės itin derlingos, pasižyminčios senomis žemdirbystės tradicijomis. Būtent dėl šios priežasties šiame krašte sėkmingai gyvuoja žemės ūkio bendrovės, o didžiausia jų, stipriausiai besilaikanti yra Lygumų žemės ūkio bendrovė, vadovaujama Petro Ivanausko.
„Mūsų bendrovė veikia jau daug metų – aš pati joje darbuojuosi nuo 1985-ųjų, taigi jau daugiau nei 30 metų! Bėgant laikui ūkis augo gana sparčiai, šiuo metu turime 2900 galvijų ir apie 300 avių. Tokiam skaičiui gyvulių prižiūrėti reikia nemažai darbuotojų. Kartu turime itin saugotis įvairių ligų – įsivaizduokite, susirgs vienas užkrečiama liga, užkrės ir visus kitus... Nors šiuo metu dažniausiai pasitaiko neužkrečiamos ligos – kvėpavimo takų, plaučių ligos, virškinimo sutrikimai. Bet juk niekada negali žinoti, kas gali nutikti, tad turi nuolatos galvoti kelis žingsnius į priekį“, – apie ūkį pasakoja V. Varnagienė.
Zootechnikė teigia, kad net imdamasis visų saugos priemonių vis tiek negali būti apsaugotas nuo visų ligų. Čia labai gelbsti draudimas, apsaugantis nuo finansinių nuostolių ne tik ligų ir epidemijų, bet ir gaisro atveju ar net gyvūną nutrenkus elektrai. Moteris teigia, kad dideliame ūkyje nelaimės negali būti prognozuojamos, ligos gali užklupti ir žiemą, ir vasarą, tad turi būti nuolatos pasiruošęs ir draudimu pasirūpinti ištisiems metams. „Gyvūno nugaišimas niekam neatneša naudos, tai grynas nuostolis – ir finansiškai, ir emociškai. Juk užauginti gyvulį užtrunka daugiau nei trejus metus. Ypač turime rūpintis veršiukais ir senomis karvėmis.“
Nors dažniausiai pasitaikančios ligos nėra užkrečiamos, niekada nežinai, kada gali užklupti kempinligė ar maras. Tuomet tektų atsisveikinti su visu ūkiu. Anot moters, būtent draudimas leidžia jaustis šiek tiek saugiau. O KPP teikiama galimybė susigrąžinti didžiąją dalį gyvūnų draudimo išlaidų leidžia dar laisviau kurti ateities planus.
Niekada nevėlu galvoti apie rytojų
Ūkių savininkai turi galvoti apie daugelį dalykų – kaip kuo sėkmingiau vykdyti ekonominę veiklą, rūpintis ūkio plėtra, gyvūnų bei pačių darbuotojų gerove. Tad užklupusios nelaimės gali atnešti didžiulius finansinius nuostolius, dėl kurių kartais tenka net uždaryti ūkį. Dėl šios priežasties Žemės ūkio ministerija skatina ūkininkus apsidrausti bei pasinaudoti paramos galimybe pagal KPP priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos srities „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“ dalį, susijusią su ūkinių gyvūnų draudimo įmokų kompensavimu.
„Siekiame, kad ūkininkai neatsisakytų auginti gyvūnus baimindamiesi galimų patirti nuostolių. Todėl yra sudaryta galimybė apdraudus gyvūnus gauti dalies sumokėtos ūkinių gyvūnų draudimo įmokos kompensaciją. Netikėtai užklupęs gyvūnų ligos protrūkis neretai gali reikšti visišką verslo pabaigą. Ši KPP priemonė ne veltui vadinama rizikos valdymo priemone – apsidraudus būtų išvengta didelių nuostolių įvykus nelaimei bei toliau galėtų būti vykdomai ekonominė veikla“, – teigia ŽŪM Nacionalinės paramos planavimo skyriaus vyr. specialistė Sonata Bartkutė.
Paraiškas pagal minėtąją KPP veiklos sritį gali teikti ožkų, galvijų, avių, kiaulių, arklių ir paukščių augintojai. Svarbiausia – atitikti kelias sąlygas: gyvūnai turi būti įregistruoti pareiškėjo vardu Ūkinių gyvūnų registre; pareiškėjo žemės ūkio valdos turi būti įregistruotos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre; gyvūnai – apdrausti nuo Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos nustatytame gyvūnų ligų sąraše nurodytų ūkinių gyvūnų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių turi būti išnaikinami visi (100 proc.) į rizikos grupę susirgti šia liga patenkantys ūkyje esantys ūkiniai gyvūnai ir kurių protrūkio faktą oficialiai pripažįsta Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Pagal šią KPP veiklos sritį kompensuojama iki 65 proc. sumokėtos draudimo įmokos sumos, neviršijant taisyklėse nustatyta tvarka apskaičiuotos didžiausios kompensuotinos draudimo įmokos sumos.
Daugiau informacijos ir paraiškos forma skelbiama Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).
