Didžiausios diskusijos viešojoje erdvėje užgimė valstiečiams užsimojus iš esmės uždrausti alkoholio reklamą, apriboti prekybos alkoholiu laiką ir pakelti amžiaus kartelę, norint įsigyti alkoholio. Visuomenė ėmė piktintis pamačiusi, kad po alkoholio reklamos draudimo iš spaudos leidinių plėšyti puslapiai, kuriuose pasirodė alkoholio reklama.
Dalis teisėjų keistai reagavo į sugriežtinta bausmę už marihuanos laikymą – žiniasklaidoje daug kalbėta apie tai, kad nuo šiol ir už suktinės perdavimą grės laisvės atėmimas. O kur dar virtinė idėjų, susijusių su rūkymu – siūlymai drausti rūkyti prie ligoninių, mokyklų, darželių, Seimo, savo namų balkonuose. Taip pat nemažai išdiskutuotas noras įvesti cukraus mokestį, riboti azartinių lošimų reklamą, drausti vaikišką šampaną ir vaistinių reklamą.
Koją kišą skurdi komunikacija
Teigti, kad LVŽS vykdo draudimų politiką – per griežta, mano Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės ir politinės teorijos katedros profesorius Lauras Bielinis. Jo teigimu, valstiečiai paprasčiausiai nemoka savo idėjų tinkamai iškomunikuoti.
„Tie draudimai arba taip ištinkantys sprendimai tokiais tampa greičiausiai dėl jų nesugebėjimo profesionaliai, nuosekliai išdiskutuoti problemą ir tokiu būdu sušvelninti tų įstatymų ar draudimų smūgį. Išeina, kad netikėtai pateikiamas įstatymas priimamas žaibiškai ir turime naują, kuriam nesam pasiruošę nei psichologiškai, nei organizaciškai“, – tv3.lt kalbėjo L. Bielinis.
Tačiau šiuo atžvilgiu valstiečiai, kaip Seimo valdantieji, anot L. Bielinio, nelabai skiriasi nuo iki šiol buvusių, mat įprotis priimti įstatymus skubotai – būdingas Lietuvos parlamentarams.
„Šiandien vyksta lygiai tas pats, priimamas įstatymas, kažkas uždraudžiama, o po to daromos kažkokios nuolaidos, rengiamos pataisos ir taip bus visą laiką. Todėl nemanau, kad šis Seimas kažkuo išskirtinis. Tiesiog kiekvieną kartą, kada Seime dominuoja naujokai, regime tas pačias klaidas – skubotą neišdiskutuotą įstatymų priėmimą“, – pastebėjo profesorius.
Nuomonės formuotojų sąmokslas
LVŽS vadovaujantis Ramūnas Karbauskis žiniasklaidoje pasirodančias politologų nuomones savo ruožtu vadina sukonstruotu naratyvu ir tikina, kad valstiečiai nieko neuždraudė.
„Jei šnekėti apie sveikatos apsaugą, farmacijos klausimus, taip, ten yra eilė sprendimu, bet jų draudimais niekaip nepavadinsi. Mes tiesiog gyvenam naratyvo situacijoje, kartojant tai tūkstantį kartų, formuojasi požiūris, kad jie (LVŽS – aut. past.) draudžia, o ką draudžia, tie patys politologai ir politikai, kurie nuolat kartoja „draudikai, draudikai, draudikai“, jie negalėtų išvardinti, nes nieko mes neuždraudėme“, – tv3.lt kalbėjo R. Karbauskis.
Seimo narys sako per dvejus metus pastebėjęs tendenciją, kad valstiečius „draudikais“ vadina tik tam tikri konkretūs politologai ar apžvalgininkai, nors jie patys esą negali įvardinti, ką konkrečiai uždraudė partija.
„Visą laiką tie patys žmonės. Visais atvejai, kai reikia atidirbti opozicinei pusei naudingą naratyvą, yra tie patys žmonės. Yra formuojama nuomonė tam tikros grupės politologų arba analitikais save vadinančių žmonių“, – sakė valstiečių pirmininkas.
Kovą prie Seimo vykusį mitingą „Mes kaltinam“ išprovokavo atmestas siūlymas naikinti tuometinio Seimo nario Mindaugo Basčio mandatą, tačiau dalis mitingo dalyvių piktinosi ir sugriežtinta alkoholio pardavimo tvarka.
„Dabar dėl alkoholio. Kai pradedi kalbėti žmonėms apie tuos tris sprendimus, kuriuos priėmėme, tai absoliuti dauguma mūsų visuomenės palaiko tuos sprendimus. Tų pačių politologų buvo teigiama, kad draudimais užsiiminėja valdžia, kad laisvę riboja. Net protestas prie Seimo buvo, kai klausiau organizatorių, ar jie gali įvardinti, kokią laisvę riboja Seimo sprendimai, jie negalėjo to įvardinti“, – tikino R. Karbauskis.
Kritikos be priežasties nebūna
Tuo metu L. Bielinis į R. Karbauskio pareiškimą apie prieš jį nusistačiusius politologus žiūri atsargiai. Anot profesoriaus, politiko atžvilgiu kritikos be priežasties nebūna.
„Galbūt reikėtų kritiškiau į save pažvelgti ir tada politikas pamatytų, kad daugelis veiksmų verti kritikos, o reaguoti į ją reikia ramiai. Taip, galbūt kartais politologai, žurnalistai perlenkia lazdą, bet aš manyčiau, kad valstiečiai, kaip nauja politinė jėga, daro naujokų klaidas ir tos naujokų klaidos jiems atsiliepia reakcijomis į juos politologų ir žurnalistų tarpe“, – kalbėjo L. Bielinis.
Stebisi rinkėjų parama
Nepaisant iškeltų idėjų ir įgyvendintų draudimų, dienraščio „Lietuvos rytas“ skelbiama „Vilmorus“ apklausa rodo, kad liepos mėnesio duomenimis populiariausios partijos šalyje – Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir LVŽS.
Seimo rinkimuose už konservatorius balsuotų 16,7 proc. respondentų (birželį – 16,6 proc.), už valstiečius – 15 proc. apklaustųjų (birželį – 14,9 proc.), rodo apklausa.
Iki Seimo rinkimų likus dar dvejiems metams, R. Karbauskis įsitikinęs, kad LVŽS ir dabar laimėtų rinkimus. Jo teigimu, taip yra todėl, kad partija įgyvendino sprendimus, kurių imtis nesiryžo kiti.
„Žmonės pradeda matyti, jog mes dirbame. Mes priimame sprendimus, mes ir klydome, nesakau, kad mes neklystame, nėra neklystančių, bet mes darėme sprendimus, kurių nedarė daugelis valdžių daugelį metų“, – kalbėjo R. Karbauskis.
Maža to, LVŽS pirmininkas sako net besistebintis žmonių jam išsakoma parama, nors jos asmeniniai reitingai rodo kitką – birželį R. Karbauskį nepalankiai vertino 49,5 proc. rinkėjų, tiesa, šis skaičius per mėnesį sumažėjo nuo 52,3 proc.
„Jeigu mes padarysime klaidas ir žmonės pamatys, kad gyvenimas pradeda blogėti, tai tokiu atveju jie balsuos prieš mus. <...> Aš kiek važiuoju, kiek einu, kiek susitinku su žmonėmis, žmonės labai džiaugiasi matydami. Netgi stebiuosi, kaip gali būti, kad mano neigiamas vertinimas gali būti toks didelis pagal reitingus, kai matau, kaip žmonės reaguoja realybėje. Arba aš visą laiką patenku tarp žmonių, kurie džiaugiasi manimi, bet lyg ir neatsirinkinėju, einu į bendrus renginius“, – juokdamasis sakė R. Karbauskis.
Valstiečių įvaizdis – „Naisių vasara“
Paprašytas įvertinti, kodėl, nepaisant audringos reakcijos į LVŽS siūlomus draudimus, rinkėjai stabiliai palaiko šią partiją, L. Bielinis teigė, kad žmonės reaguoja į valdžią ne dėl to, kad ji kažką leidžia ar draudžia.
„Didžioji dalis visuomenės yra pripratusi prie valdžios, jiems valdžias ir yra ta, kuri daro tokius veiksmus. Jie reaguoja į tos valdžios bendrą vaizdinį, kuris susiformavo ne šiandien ir ne dėl vieno ar kito įstatymo priėmimo“, – sakė profesorius.
Kalbėdamas apie LVŽS, politologas sakė, kad jų vaizdinys iš esmės yra „Naisių vasara“.
„Man gali prieštarauti „Naisių vasaros“ kūrėjai ar viešųjų ryšių specialistai, dirbantys valstiečiams, bet vis dėlto „Naisių vasaros“ įvaizdis yra tapatinamas su LVŽS ir čia yra ta šaknis, kodėl lūkesčiai dar neišnyko“, – svarstė L. Bielinis.
