Preliminariais Draudimo priežiūros komisijos duomenimis, pernai pasirašyta 1,989 mlrd. litų draudimo įmokų. Tai yra 4,2 proc. mažiau nei 2007 metais. Skirtingai nei pasirašytos įmokos, draudimo išmokų suma išaugo 38,3 proc. ir viršijo 1 mlrd. litų.
Tai rodo, kad draudimo rinka nepasiekė 2007 metais viršytos 2 mlrd. litų ribos. Gyvybės draudimo rinka sumažėjo 32,1 proc. (iki 534,4 mln. litų), o ne gyvybės draudimo rinkos augimo tempas pernai siekė 12,7 proc. – rinka padidėjo iki 1 455,1 mln. litų. Palyginti su 2007 metais, draudimo rinka pasižymėjo sparčiu augimu: gyvybės draudimo įmokų buvo pasirašyta 73,1 proc. daugiau nei 2006 metais, o ne gyvybės draudimo rinkos augimo tempas buvo 29,2 proc.
Įtakos turėjo ekonominis sunkmetis
Draudimo rinka greitai sureagavo į pasaulinę finansų krizę ir Lietuvos ūkio plėtros lėtėjimą.
„Investicinio gyvybės draudimo patrauklumo smukimas dėl vertybinių popierių kursų mažėjimo finansų rinkose, tirpstantis vartotojų tikėjimas uždirbti iš investicijų ir tokios apimties vienkartinių įmokų kaip 2007 metais nebuvimas lėmė visos gyvybės draudimo rinkos mažėjimą pernai“, – teigė Draudimo priežiūros komisijos pirmininko pavaduotojas Ramūnas Baravykas.
Jo teigimu, blogėjanti šalies ūkio padėtis, gyventojų išlaidų perskirstymas, kitų verslo sektorių patiriami sunkumai, sulėtėjęs kreditavimas, sumažėjusi naujų transporto priemonių pardavimų apimtis, nekilnojamojo turto rinkos sąstingis, apyvartinių lėšų trūkumas ir stringantys atsiskaitymai tarp verslo subjektų, mažėjančios jų investicijos į plėtrą ar resursų atnaujinimą, tai priežastys, lėmusios sumažėjusią draudimo rinką.
Rinka ir toliau mažės
Draudimo priežiūros komisija prognozuoja, kad toks draudimo rinkos mažėjimas išsilaikys – šiemet ji dar turėtų sumažėti 3,7 proc. Gyvybės draudimo rinką daugiausia lems investuotojų lūkesčiai gauti pelną.
„Vartotojų lūkesčių netenkinantys investicinio gyvybės draudimo rezultatai nemotyvuoja vartotojų tokiu būdu kaupti lėšas. Tradicinio kaupiamojo gyvybės draudimo produktai su garantuotomis palūkanomis tapo ne tokie patrauklūs dėl išaugusios infliacijos ir komercinių bankų siūlomų didesnių palūkanų už terminuotus indėlius. Neigiamą įtaką bent iš dalies gali atsverti tai, kad gyventojai ekonominio neužtikrintumo metu linkę daugiau dėmesio skirti savo ir artimųjų apsaugai – gyvybės draudimui mirties atveju, draudimui nuo nelaimingų atsitikimų ar ligos atveju“, – tvirtino R. Baravykas.
Todėl prognozuojama, kad šiais metais gyvybės draudimo rinka dar susitrauks 5,5 proc. Išsilaikantis sąstingis kituose verslo sektoriuose ir neigiamos ekonominės prognozės neskatins ne gyvybės draudimo rinkos vystymosi. Ji turėtų sumažėti 3 proc.
Draudimo išmokų daugėja
Priešingai nei įmokos, draudimo išmokų suma praėjusiais metais išaugo net 38,3 proc. Draudimo įmonės klientams išmokėjo 1 011,9 mln. litų.
Per 2008 m. išmokėta 270,8 mln. litų gyvybės draudimo išmokų. Tai yra du kartus daugiau nei užpernai. Gyvybės draudimo išmokų žaloms padengti suma sumažėjo 61,5 proc., tačiau išperkamųjų sumų ir kitų nei išmokos draudimo žaloms padengti išmokų suma išaugo 3,4 karto.
Ne gyvybės draudimo išmokos pernai padidėjo 24,1 proc. – iki 741,1 mln. litų. Labiausiai ne gyvybės draudimo išmokas augino transporto priemonių draudimo (kasko) ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo išmokos (69,7 proc. visų ne gyvybės draudimo išmokų), 16,9 proc. sudarė turto draudimo išmokos.
Pernai stipriai išaugo ir kreditų draudimo išmokos, mokamos gyventojams negrąžinus būsto kreditų bankams ir dėl neatsiskaitymų tarp verslo subjektų. Jų išmokėta beveik 3 kartus daugiau nei 2007 metais.
