Arūnas Daugėla
Viešojoje erdvėje neretai nuskamba, kad draudimo kompanijos vengia sumokėti draudėjų patirtus ir sutartyse numatytus nuostolius. Bylos dėl to ilgus metus dūla teismuose.
Sudužo lėktuvas
Dar 2009 m. liepos 18 d. leidžiantis Nidos oro uoste avariją patyrė 2008 m. pagamintas keturvietis lėktuvas CIRRUS SR22-GTS. Juo skridę du vyrai nenukentėjo. Apie įvykį buvo pranešta policijai, Civilinės aviacijos administracijai, draudimo kompanijai.
Lėktuvo avarijos ekspertizės išvadoje, parengtoje eksperto Broniaus Merkio, konstatuota, kad orlaivis patyrė visišką konstrukcinę žūtį. Lėktuvo savininkas uždaroji akcinė bendrovė „Vilsarma“ kreipėsi į draudimo kompaniją „PZU Lietuva“ ir prašė atlyginti nuostolius.
Avarija įvyko, kai lėktuvas buvo išnuomotas Justinui Milušauskui, kuris jį ir pilotavo. Orlaivis nėra pigi transporto priemonė, suma nemaža, todėl „PZU Lietuva“ nusprendė vengti draudimo išmokos mokėjimo ir bylinėtis teismuose.
Kabinasi už šiaudo
Orlaivis buvo draustas atstatomąja verte – tai suma, „reikalinga visiškos transporto priemonės žūties atveju įsigyti analogiškos klasės, modelio ir būklės, buvusios iki draudžiamojo įvykio“. Lėktuvo vertė avarijos metu buvo 1,4 mln. litų. Draudimo polise nurodyta, kad draudimo suma dėl orlaivio sugadinimo ar praradimo yra 900 tūkst. litų.
„PZU Lietuva“ įsikabino nuomonės, kad orlaivis leidosi vietoje, kuri neatitinka gamintojo rekomendacijų, tačiau nenurodė, kokias tiksliai gamintojo rekomendacijas pilotas pažeidė. Gamintojo rekomendacijų pažeidimo faktas nebuvo nustatytas nė vienoje įvykio tyrimo stadijoje. Be to, pilotas nebuvo nubaustas Civilinės aviacijos administracijos (CCA), nes ši pažeidimų neįžvelgė. CAA, kaip valstybės institucija, įgaliota tirti skrydžių taisyklių pažeidimus ir bausti taisykles pažeidusius asmenis. Toks draudimo kompanijos argumentas nustebino lėktuvo savininką, mat šiuo atveju „PZU Lietuva“, tarsi kabindamasi už šiaudo, prakalbo už CAA, neturėdama tam nei kvalifikacijos, nei įgaliojimų.
Nuostoliai auga
Lėktuvo patirtą žalą įvertino gamintojo reikalavimus atitinkantis ekspertas Otieno Odouras, kurio atvykimo į Lietuvą, pragyvenimo išlaidas apmokėjo lėktuvo savininkas. Šis ir atsiskaitė už atliktą įvertinimą.
Net turėdama visus reikalingus dokumentus, „PZU Lietuva“ sprendimo priėmimą vilkino ir prašė vis naujų dokumentų. Jų rankiojimas užtruko pusmetį, nors sutartyje numatyta, kad draudimo išmoka turi būti išmokėta per 30 dienų.
Kol vyksta teismas, savininkas mokėjo išperkamosios nuomos palūkanas, negavo pajamų už lėktuve esantį reklamos plotą bei orlaivio nuomą ir kt. Susidarė didelė papildomų nuostolių suma – 70 tūkst. litų. Nuostolius patyrusio lėktuvo savininko advokato teigimu, tokia padėtis susiklostė dėl to, kad draudimo kompanija vadovaujasi nuostata nemokėti, neatlyginti patirtos žalos, o jeigu atlyginti, tai kuo mažiau.
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 7 d. priteisė iš UAB DK „PZU Lietuva“ 450 tūkst. Lt draudimo išmoką, t.y. tik pusę draudimo sutartyje nurodytos sumos. Portalo balsas.lt duomenimis, lėktuvo savininkas su šia suma būtų sutikęs, tačiau draudimo bendrovė, neoficialiai, „susitaikymui“, pasiūlė dar mažiau ir, kai savininkas nesutiko, kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą.
