Pavelas iš Vilniaus rajono, Marijampolio kaimo, rodo savo neseniai iš autoserviso atsiimtą automobilį. Ten lygino bei dažė jo mašinos stogą ir kapotą, kuriuos suniokojo birželio mėnesio kruša.
„Birželio vidury buvo audra, atvažiavom, tamsūs debesys žiūrim, tik privažiuojam namus, spėjam įeiti, žiūrim, prasidėjo lietus su kruša. Kruša buvo pusės kiaušinio dydžio“, – pasakoja vilnietis Pavelas.
Laimei, Pavelas savo mašiną buvo apdraudęs, tad visą taisymo sąmatą – 1400 eurų, padengė draudimo bendrovė.
„Iškart kreipiausi į draudimo bendrovę, tai sakė jau kreiptis į servisą, davė pakaitinę mašiną ir sutvarkė per savaitę viską“, – sako Pavelas.
Tačiau dabar vyras sako, kad imsis ir kitų prevencijų. Statys kieme mašinai pavėsinę. Per birželį didžiausios žalos padarė mašinų gaubtus kapojanti kruša ir štai tokie apsėmimai, kuriuos praeiviai fiksavo visoje Lietuvoje. Taip pat mašinas niokojo ir užvirtę ant jų medžiai ar kiti daiktai, kaip atskridęs per audrą kiemo batutas.
Viena didžiausių šalies draudimo bendrovių fiksuoja rekordus. Per pirmąjį vasaros mėnesį audros pridarė vairuotojams tiek nuostolių, kiek per visus praėjusius metus. Birželį į bendrovę dėl stichinių nelaimių pridarytos žalos kreipėsi 200 vairuotojų. Per visus praėjusius metus tokių kreipimųsi buvo 144.
„Iš tikro, yra patirti dideli nuostoliai ir klientams išmokėta apie 300 tūkst. išmokų. Nuo audrų per birželį buvo nukentėję išmokoms, apie 1 mln. eurų išmokų. Tai įeina ir turtas, ir automobiliai, ir įmonių turtas“, – teigia „Lietuvos draudimo“ atstovas Paulius Ilbertas.
Draudikai sako, kad taip smarkiai išaugę skaičiai – besikeičiančios gamtos padarinys. Esą su naujuoju klimatu reikia išmokti gyventi ir dar labiau saugoti savo turtą.
„Galbūt kas anksčiau mums atrodydavo kaip egzotika, kada į Lietuvą atvažiuodavo ir matydavome automobilius skenduolius, ar po didelės krušos sukapotais kapotais, dabar stebime, kad šiemet jau tai atėjo ir pas mus“, – kalba P. Ilbertas.
Tad draudikai pataria nelaikyti automobilių po senais medžiais ir pasirūpinti, kad krintant krušai jis nestovėtų ir visiškai atviroje erdvėje.
O jei jau automobilius šitaip užlieja, vairuotojai, jei yra galimybė, turi nedelsiant atjungti elektros įtampos tiekimą ir atlikti automobilio džiovinimą autoservise. Nors kita bendrovė rekordų nefiksuoja ir besikreipiančiųjų dėl audrų žalos skaičiai panašūs, sako, kad ypač daug žmonių kreipėsi dėl per liūtis užlietų rūsių ir pirmųjų aukštų.
„Šiemet tų žalų buvo smulkesnių, ir tiesiog jų kiekis didesnis, bet bendras nuostolio dydis panašus kaip ir praėjusiais metais birželio mėnesį“, – tvirtina „Gjensidige“ žalų departamento vadovė Viktorija Katilienė.
Bendrovės atstovė sako, kad bendrai dėl apgadinto turto savo klientams birželį išmokėjo 150 tūkstančių eurų.
„Buvo keli gauti pranešimai apie krušos apgadintus automobilius, bet jų nebuvo reikšmingai didelis kiekis, gerokai daugiau žalos buvo pridaryta būstui, šiemet ta žala vidutinė smulkesnė – apie 850 eur, praėjusiais metais siekė 1300 eurų“, – sako V. Katilienė.
O kartais, jei vairuotojui atrodo, kad jo automobilį apsėmė dėl nepakankamų vandens nuotekų sistemos pajėgumų, jis gali kreiptis ir į savivaldybę.
„Savivaldybė tokius ginčus stengiasi spręsti teismine tvarka, kadangi žalą reikia įrodyti egzistuojant civilinės atsakomybės sąlygas, tiek neteisėtus veiksmus, tiek priežastinį ryšį tarp kilusios žalos ir neteisėtų veiksmų ir savivaldybė tokius atvejus vertina individualiai“, – aiškina Vilniaus savivaldybės teisininkė Neringa Mikučionė.
Tačiau kol kas šiais metais savivaldybė tokių skundų nėra gavusi.
