Ne gyvybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas" užsakymu SIC bendrovės atlikto gyventojų draudimo vartojimo įpročių tyrimo duomenimis, didžiausias augimas fiksuojamas perkant būsto, turto ir nelaimingų atsitikimų draudimą.
Lietuvos bankas, susumavęs dviejų pirmųjų šių metų mėnesių ne gyvybės draudimo rinkos rezultatus paskelbė, jog ne gyvybės draudimo rinka šiemet per du mėnesius išaugo 11 proc., eliminavus kreditų ir pasėlių draudimą. Pernai rinka, eliminavus kreditų ir pasėlių draudimą augo 8,8 proc.
„Pastebime, kad gyventojai sudaro vis daugiau draudimo sutarčių, ir tai iš esmės reiškia, kad draudėjai nebetaupo draudimo sąskaita, kas buvo gana populiaru per ekonominį sunkmetį. Manome, kad gyventojus rūpintis savo turto apsauga apsidraudžiant paskatino kelios priežastys: rinka tampa vis brandesnė ir labiau supranta draudimo naudą, žmonės turi daugiau „laisvų" pinigų, o dažnesnės ir daugiau žiniasklaidoje nušviečiamos nelaimės, tokios kaip smarkios audros, rezonansiniai gaisrai paskatina susimąstyti, kiek kainuoja tokie įvykiai, jei nesi apsidraudęs", - sako „Lietuvos draudimo" Strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė Aurelija Kazlauskienė.
Nors ekonominės gyventojų nuotaikos gerėja, ne kiekvienas turi sukaupęs užtektinai santaupų, kad galėtų iš karto be pagalbos vėl pradėti judėti į priekį, taigi tampa priklausomas nuo šeimos, draugų ar valstybės malonės.
Gyventojų tyrimas parodė, kad pernai, palyginus su 2011, išaugo apsidraudusiųjų privalomuoju transporto civilinės atsakomybės draudimu skaičius. Taip pat padaugėjo besinaudojančiųjų pastatų draudimu. Labiausiai padaugėjo besidraudžiančiųjų namų turtą ir besirenkančių nelaimingų atsitikimų draudimą.
„Šis tyrimas išryškino ir kitą rinkai palankią tendenciją: draudėjai įsigyja ne po vieną, bet po kelis draudimo produktus, tai yra, be privalomojo draudimo, jie labiau linkę pasirinkti kitų sau aktualių papildomų draudimo produktų, - labiausiai šiuo metu domina turto draudimas ir nelaimingų atsitikimų draudimas. Tai - tų rūšių draudimas, kurio skvarba iki šiol yra pati žemiausia palyginti su kitomis rūšimis", - komentuoja A. Kazlauskienė.
Tyrimas parodė, jog pernai iš visų apsidraudusių klientų net 28 proc. kreipėsi sudaryti naujas draudimo sutartis. Daugiau nei trečdalis (2 iš 5) apsidraudusiųjų turėjo daugiau nei vieną draudimo polisą.
„Lietuvos draudimo" atstovė taip pat pažymi, kad europėjame ir apsidraudimo būdo pasirinkimu - sparčiau auga įsigyjančių draudimą internetu: pastaruosius kelerius metus šis skaičius kasmet dvigubai didesnis. Internetu polisus perka jau 12 proc. visų draudėjų. Dažniausiai internetu draudžiamasi privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės ir kelionių draudimais.
„Nepaisant to, pagrindinis draudimo įsigijimo kanalas išlieka draudimo konsultantų kanalas. Apklausti klientai pripažino, kad jie rečiau užsuka į draudimo kompanijos atstovybę, bet ryškėja tendencija, kad draudėjai susiskambina su draudimo konsultantu ir susitaria dėl sąlygų telefonu arba suderina susitikimą patogiu metu. Kontaktuodami su draudimo konsultantu - telefonu ar gyvai - draudimą įsigyja 49 proc. draudėjų. Akivaizdu, kad perkant tokį finansinį produktą kaip draudimas, žmonėms vis dėlto yra svarbi asmeninė eksperto konsultacija ir patarimas", - sako A. Kazlauskienė.
„Lietuvos draudimas" yra pirmaujanti šalies ne gyvybės draudimo bendrovė, savo paslaugas teikianti daugiau nei pusei milijono privačių ir verslo klientų ir per metus atlyginanti klientams žalų už beveik 200 mln. litų. Klientais kasdien rūpinasi daugiau nei 1100 „Lietuvos draudimo darbuotojų. „Lietuvos draudimas" pripažintas „Geriausiu darbdaviu'2012" ir išrinktas į geriausių Vidurio ir Rytų Europos darbdavių dešimtuką. „Lietuvos draudimas" priklauso vienai didžiausių pasaulio draudimo grupių RSA, kuri savo filialus turi 33 šalyse ir aptarnauja daugiau kaip 20 mln. klientų iš 140 pasaulio šalių.
