Tarp jų staiga įsiplieskęs konfliktas baigėsi kraujo praliejimu. Buto savininkas buvo nužudytas, o šiuo nusikaltimu įtarta K. Videiko atsidūrė už grotų. Po kiek daugiau kaip 9 mėnesių Vilniaus apygardos teismas paskyrė K. Videiko aštuonerių metų įkalinimo bausmę.
Vis dėlto, moteris pateikė apeliaciją, kuria siekė įrodyti, kad jos veiksmus išprovokavo paties buto savininko elgesys. Lietuvos apeliacinis teismas neliko kurčias šiam argumentui, todėl buvo nuspręsta sušvelninti K. Videiko paskirtą įkalinimo bausmę iki septynerių metų.
Tiesa, žudike tapusi moteris vis tiek turės sumokėti 15 tūkst. eurų neturtinės žalos, kuri buvo priteista nužudytojo dukrai. Nors bandyta apeliuoti ir į esą per didelį neturtinės žalos dydį, tačiau šiuo konkrečiu atveju teismas nusprendė K. Videiko nenuolaidžiauti.
Peiliu į galvą
Bylos duomenimis, K. Videiko pripažinta kalta ir nuteista dėl 2018 m. spalio 1-sios nakties įvykių. Būdama apsvaigusi nuo alkoholio, S. K. bute, kilus asmeniniam konfliktui su kartu išgertuvėse dalyvavusiu buto šeimininku, moteris tyčia sudavė jam vieną smūgį peiliu į galvą.
Taip padarydama nukentėjusiajam muštinę‑kirstinę dešinio momens žaizdą, kuri komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu, nuo kurio S. K. įvykio vietoje mirė.
Tikėtina, kad moterį tokiems veiksmams pastūmėjo S. K. elgesys. Peilį ji panaudojo gindamasi ar bijodama vyro smurto.
Gynėsi nuo smurtautojo?
K. Videiko advokatė apeliaciniame skunde teigė, kad nagrinėjamoje byloje trūksta įrodymų patvirtinančių nuteistosios kaltę. Advokatė nurodo, kad tyrimo metu nebuvo rasta jokių duomenų, patvirtinančių nuteistosios buvimą nukentėjusiojo bute, t. y. nei pirštų antspaudų ant peilio, nei nukentėjusiojo kraujo ant K. Videiko rūbų.
Pirmosios instancijos teismas K. Videiko kaltę esą grindė pačios nuteistosios prisipažinimu ir duotais parodymais, kurie padėjo išaiškinti šią veiką, tačiau apeliančių vertinimu, šių nurodytų aplinkybių nepatvirtina kita bylos medžiaga.
Taip pat nurodoma, jog liudytoja L. S., nepranešdama apie įvykdytą nusikaltimą iš dalies prisidėjo prie padarinių.
K. Videiko gynėja dar kartą pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė moters atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y. to, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys.
Pažymima, kad nukentėjusysis konflikto metu pirmas sudavė nuteistajai į veidą, todėl išprovokavo K. Videiko gynybinę reakciją.
Prašydamos sumažinti priteistą per didelį neturtinės žalos dydį, K. Videiko ir jos advokatė teigė, kad nukentėjusioji iš esmės su savo tėvu S. K. nebendravo, lankydavo jį labai retai, jokios materialinės ar moralinės pagalbos jam neteikė.
Todėl tėvo mirtis, apeliančių manymu, nesukėlė nukentėjusiajai nei didelių išgyvenimų, nei didelio dvasinio skausmo.
Anot jų, akivaizdu, kad nukentėjusioji siekia tik asmeninės finansinės naudos. Be to apeliantė atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nuteistosios sunkią materialinę padėtį.
Nagrinėdamas šį apeliacinį skundą teismas sutiko pripažinti vieną papildomą lengvinančią aplinkybę. Nuspręsta, kad K. Videiko veiksmus lėmė provokuojantis S. K. elgesys. Būtent dėl to bausmė moteriai sušvelninta metais.
