Kiek istorijų apie mirtingų moterų ir vampyrų meilę mums pripasakojo literatūra ir kinas - nesuskaičiuosi! Įdomiausia, kad tai ne romanistų išmonės - šiuolaikiniai drakulos gyvena tarp mūsų.
Tokią kraupią tiesą atskleidė Amerikos vampyrų tyrimo centro direktorius daktaras Stivenas Kaplanas.
20 000 vampyrų
Centro duomenų bazėje - tūkstančiai vampyrų, kurie gyvena JAV ir Kanadoje. Tos šalys šiuo požiūriu pirmauja, bet vampyrų esama ir Didžiojoje Britanijoje, Meksikoje, Brazilijoje, buvusios Jugoslavijos Respublikose, Tailande, Australijoje, Kolumbijoje, Filipinuose, Rusijoje, Izraelyje, Japonijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, Italijoje ir t. t.
Centras buvo įkurtas už privačias subsidijas 1972 metais. Iš pradžių svarbiausia buvo įrodyti, kad šie nepaprasti žmonės egzistuoja. Mat tikri vampyrai labai skiriasi nuo savo literatūrinių prototipų: jie mirtingi, juos galima fotografuoti ir matyti veidrodžiuose, dienos šviesa jiems nėra pražūtinga, nors ir kenkia (ilgainiui oda įgauna rausvą atspalvį), jie nemiega karstuose. O svarbiausia - jie nejaučia nuolatinio kraujo troškulio.
Tiesa, iš pradžių, kol nebuvo parengta testavimo sistema, buvo sunkoka. Į Centrą plūdo ne tik būriai tikrų vampyrų, bet ir tūkstančiai psichikos ligonių, satanistų sektų narių, maniakų, vampyrų gerbėjų, sadomazochistų ir pan. Tačiau atlikus tyrimus paaiškėjo, kad apie 20 000 amerikiečių arba linkę kartais pasielgti kaip vampyrai, arba yra vadinamieji vampirionai, t. y. žmonės, kuriems bent kartą yra įkandęs vampyras.
Trys rūšys
Šiuo metu centre vampyrai skirstomi į tris grupes: tikruosius, neturinčiuosius palikuonių ir mutantus. Pirmoji grupė - pati didžiausia mįslė, nes tai tikri drakulos, kurie beveik nebendrauja su savo „mažaisiais broliais”, elgiasi kaip panorėję, neaiškina savo poelgių ir tikslų. Žmogaus protu jie nesuvokiami, todėl apipinti įvairiausiais gandais, prasimanymais, tikromis ir netikromis žiniomis.
Apie antrąjį klaną žinoma kur kas daugiau, nes jie nuolatos bendrauja su žmonėmis. Tai vampyrai, kurie negali padovanoti žmogui amžinojo gyvenimo arba negyvenimo, tai yra būtinybės amžinai likti vampyru, geriančiu kraują ir bijančiu saulės šviesos. Šios grupės atstovai gimsta iš vampyro ir žmogaus sąjungos. Naudodamiesi savo parapsichologiniais sugebėjimais, jie renkasi tuos, kuriuose neklysdami įžvelgia genetinių pokyčių, leidžiančių vampyrui ir žmogui pradėti naują gyvybę. Šėlstanti aistra, kurią galima palyginti nebent su narkotiniu kvaituliu ar religine ekstaze, trunka ne ilgiau kaip kelis mėnesius. Įsitikinęs, kad moteris pastojo, vampyras ją meta. Beje, šiam klanui priklauso tik vyrai. O naująjį vampyriuką pagimdžiusi moteris būtinai miršta.
Trečioji grupė - mutantai, apimti nenumaldomos aistros šviežiam kraujui. Mokslininkai tokios aistros priežastį aiškina reta liga - genų defektu. Liga pažeidžia ląsteles, niokoja minkštuosius kūno dangalus, žaloja veidą. Šviežias kraujas sumažina jų fizines kančias, patenkina greitai yrančio hemoglobino poreikį. Šie ligoniai nepakelia saulės šviesos, todėl aktyvūs tik naktį.
Rūdžių vaikai
Centro darbuotojai mutantus santykinai vadina „rūdžių vaikais”. Rūdys ėda metalus, o kažkokia nežinoma jėga taip iškraipo žmogaus genetiką, kad atsiranda vampyrai mutantai.
Įvairiose demonologijos knygose ir pasakų būtybių žodynuose pateikiama ir daugiau vampyrų atmainų, pasakojama kraują stingdanti jų istorija. Minėtų grupių egzistavimą pripažįsta ezoterikos mokslas.
Centro darbuotojai atkreipė dėmesį, kad, pirma, daugelis vampyrų atrodo jaunesni, negu yra iš tikrųjų, antra, jie išties gyvena labai ilgai. Žinoma, galima sakyti, kad jie puikuojasi, apgaudinėja, juk aiškios gimimų ir mirčių statistikos dar prieš gerą šimtmetį nė nebuvo. Tačiau centro specialistai ištyrė nemažai ilgaamžių įvairiose šalyse ir nustatė, kad 73 proc. jų - vampyrai!
Drakulos paprastai gyvena daugiau kaip 100 metų, kai kurie - ir 200 bei daugiau. Viena amerikietė tvirtina, kad jai - 427-eri. Esą į Ameriką ji atvyko su pirmaisiais kolonistais ir mena visą JAV istoriją. Suprantama, nėra jokių galimybių patikrinti šį „Kalniečio” variantą, tačiau daugelis duomenų apie senučiukės gyvenimą patvirtinti archyviniais dokumentais. Nors neatmetama ir galimybė, kad ji iš anksto „suklijavo” savo fantastišką istoriją, o paskui jau pateikė ją centrui.
Žemiški kraujasiurbiai
Žmonės nori tikėti, jog gyvens amžinai, nori pasvajoti ir praturtinti savo pilką gyvenimėlį paslaptingomis, šviesiomis, stulbinamomis detalėmis. Štai kitas klientas, pasitelkęs numerologiją, įrodinėjo esąs tiesioginis pranašo Mahometo įpėdinis. Jis nesinaudojo nei dokumentais, nei istoriniais faktais, bet aiškino numerologijos dėsniais su jo gyvenimu susijusius numerius ir datas: gimimo dieną, namo, buto, autobuso, kuriuo kasdien važinėja, numerį ir t. t. Taip jis logiškai įrodinėja kilęs iš Mozės ir taip pat esąs pranašas.
Jei kalbėtume apie vampyrų lytį ar profesijas, tai reikėtų pasakyti, kad 80 proc. vadinamųjų „kraujo vaikų” - moterys, o jų darbas dažniausiai susijęs su nekilnojamuoju turtu, politika, pramogų verslu ir vadinamosiomis laisvosiomis profesijomis. Vienos jų suteikia finansinių galimybių ir galios, kitos dovanoja aibę variantų renkantis donorus. Vieni vampyrai (net 85 proc.) kraujo troškulį patenkina kąsdami, kiti naudojasi švirkštais, skutimosi peiliukais ar kitais aštriais daiktais. Daugelis geria savo aukų kraują artumo minutėmis, mylėdamiesi. Reikia pripažinti, kad kraujo vaikų seksualinis apetitas tiesiog nepasotinamas. Taigi pasikabinę ant kaklo pynę česnakų ar svogūnų, neišsigelbėsite, bet jei juos valgysite, pasikeitusi jūsų kraujo cheminė sudėtis atstums vampyrą.
Pradžia. Tęsinys kitą šeštadienį
Raimonda BAUBLYTĖ
