Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema (ECTS) Lietuvoje galutinai įsigaliojo nuo šių mokslo metų. Apie tai, kas pasikeitė ar ką tai keičia kasdieniame akademiniame darbe savo mintimis dalijasi Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto dekanė doc. Žymantė Jankauskienė.
Patirtys turi būt vienodos
Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos įdiegimas į Lietuvos aukštojo mokslo sistemą suteikia galimybę mums kalbėti apie aukštojo mokslo paslaugas vieningoje Europoje. Todėl mūsų dalyvavimas šiame projekte leidžia susitarti dėl vertybių, kurios yra svarbios visur aukštajame moksle ir apie kurias mes turime diskutuoti. Ši sistema yra susijusi su vertybiniais dalykais, požiūrio kaita.
Taigi ECTS Lietuvoje suteikė galimybę galvoti ir kalbėti apie būsimo specialisto kompetencijas jau ne tik nacionaliniu, bet ir europiniu lygmeniu. Todėl dabar mes, rengdami specialistą, turime įvertinti tą europinį lygmenį – mūsų parengtų specialistų teikiamos paslaugos turi būti suprantamos visose Europos šalyse vienodai.
Kam to reikia? Jaunimas dabar ypatingai daug juda, keliauja, ieško – ir tos sistemos turi būti panašios. Turi būti galima įskaityti, pripažinti tuos pačius dalykus, o studentui turi būti suteikta teisė kaupti savo pasiekimus.
Atsakomybės pasidalijimas tarp dėstytojų ir studentų
Taigi vienas kertinių, išskirtinių šios sistemos bruožų – nuo turiniu grįstų dalykų pereiti prie kompetencijomis gristų. Tie pokyčiai turi vykti sąmonės lygmeny, o tokiems pokyčiams reikia ir daugiau laiko. Pirminiame etape mes kalbame apie naują patirtį. Tai, kad mes ją galėtume pritaikyti praktikoje ir pamatyti tikrą jos naudą ir efektyvumą, tai, manau, kad dar reikia laiko. O šiai dienai galime kalbėti apie naują patirtį, kuri tikrai ateity mums bus labai svarbi.
Vienas svarbiausių momentų – tai studijų orientacija į studentą, atsakomybės pasidalijimas tarp dėstytojų ir studentų. Didžiausią kaitą matau būtent studentų ir dėstytojų tarpusavio bendradarbiavime. Turi būti labai aišku, kiek kiekviena pusė įsipareigoja studijų procese. Dabar vis dar gaji nuostata, kad studentas lyg ir ateina studijuoti, o dėstytojas lyg ir turi kaip į tą tuščią butelį pripilti žinių ir kuo stipriau užkimšti. Tai vis dėlto, kalbant apie šią sistemą ir apie studijų orientaciją į studentą, mes kalbam apie aiškų pasidalijimą – studentų atsakomybę, kryptingą pasirinkimą (tiek aukštosios mokyklos, tiek studijų programos), atsakingą studijų procesą. Taip, mes, dėstytojai, esame atsakingi už studijų aplinką, už tinkamą savo medžiagos parengimą, edukacinės aplinkos sukūrimą, bet partnerystė vyksta vardan bendro tikslo. Svarbu, kad ir studentai suprastų savo padidėjusią atsakomybę. Daugeliu atvejų, jie yra linkę žinoti savo teises, o šiek tiek pamiršta pareigas. Bet aš tikiu, kad ateityje situacija keisis iš esmės. Aš tikiu, kad ir šiandien daugelis mūsų būsimų studentų labai atsakingai pasirenka studijas.
Tai turbūt negalėčiau teigti, kad būtent nuo rugsėjo pirmosios pradėjus taikyti naujus ECTS kreditus įvyko ta momentinė kaita. Bet kalbėti apie tai, kad vyksta pokytis atsakomybės srityje, mano manymu, būtina. Šios sistemos įdiegimas, jos filosofijos supratimas, pajautimas leis mums be nuoskaudų, ypač iš dėstytojų pusės, efektyviai bendradarbiauti su studentais ir būti vieningais partneriais jų studijų proceso metu.
