Brėkšta ankstyvas rytmetis. Pats saldžiausias įmygis vaikui. Bet nelemta juo mėgautis mergaitei, už kurią nuspręsta, kur ji turi gyventi likusį gyvenimą. Prie sodybos sustoja mašina, kelianti siaubą visiems namiškiams. Kurtinantis beldimas į duris ir...Tik mielas prisiminimas, tolstantis kartu su ūžiančia mašina...
Nuo ašarų žvilgančios akys išduoda, kaip skauda iki šiol tolimos vaikystės prisiminimai. „Tik man dar leido batukais apsiauti, o ją išnešė basą,“-pridūrė Sibire gražiausius gyvenimo metus praleidusi moteris.
Koks stebėtinas panašumas! Valstybės vardu vykdomas smurtas prieš vaiką, kuris pateko į suaugusių kovos zoną. Nei jo, nei jo artimųjų prašymai, įrodinėjimai, jog yra nekalti, nieko nereiškia. Nuosprendis ištartas, belieka jį įvykdyti. Ir kiekvienas, kuris užstos bejėgį, bus lygiai taip pat baudžiamas, nes trukdo nutarčiai tų, kurie įrodo savo „tiesą“ jėga.
O po to? Nesiliaujantys gražbyliavimai apie laimingiausią pasaulyje vaikystę, kuriais po truputį pradeda patikėti tie, kurie pavargo priešintis, kurie išsiilgę ramios ir gražios buities. Pamažu ramaus gyvenimo troškimas tampa toks savaime suprantamas, kad nejučia užlieja pyktis ant tų, kurie išdrįsta drumsti šią ramybę tiesos ieškojimu, priminimais apie skriaudžiamą silpnesnį ir bejėgį. Ir tuomet ieškoma argumentų, sumenkinančių drąsuolių ryžtą, artimo meilę. O išsisukinėti, žeminti, tyčiotis ir menkinti mes tikrai mokame-juk tai neatskiriama smurto dalis. Smurto, kurio tiek patyrėme ir kurio tiek patiriame.
Nejaugi taip nieko ir neišmokom nuo 1941 metų? Nejaugi smurtas, kuriame užaugome, taip ir liks neatskiriama mūsų gyvenimo dalimi? Tikiu, kad NE.
Tikiu, kad dauguma žmonių Lietuvoje tikrai geba atskirti, kas yra tiesos gynimas ir kas netiesos įtvirtinimas teisinėmis priemonėmis, kas yra smurtas ir kas manipuliavimas vaiku. Bet akivaizdu, jog dar turėsime nueiti ilgą kelią, kol išmoksime naudotis žmoniška laisve, neatsiejama nuo žmoniškos atsakomybės, kol savo sprendimuose išmoksim vadovautis sveiku protu, o ne ‚iš viršaus' nuleidžiama instrukcija, prieštaraujančia elementariai logikai.
Tai, kas vyksta Lietuvoje, yra patvirtinimas, jog nebegalime tik skųstis ir kaltinti smurtautojus. Privalome mokytis naudotis savo žmoniška laisve. „Gyventi nemeluojant“(Žit ne vo lži)- ragino disidentai dar sovietmečiu. Vadinti daiktus tikraisiais vardais. Kiekvienas žmogus turi laisvę matyti tai, ką mato, girdėti tai, ką girdi, jausti taip, kaip jaučia, suprasti taip, kaip supranta ir pasakyti tai, ką mato, girdi , jaučia ar supranta. Mes turime pasitikėti savo sąžine ir nepasiduoti TV ar radijuje skambančiais aiškinimais: atseit jums tik atrodo, kad buvo prievarta. Tuoj išaiškins „žinovai“ kaip turite matyti. Arba: jums tik atrodo, jog daryti nusikaltimo neturi teisės jokios profesijos atstovas- advokatui galima taip elgtis.
Naudokimės savo atsakinga laisve. Pirmiausia, mes turime teisę klausti.
Atsakykite, kaip siūlyti globoti vaikus kitiems žmonėms, kai su globėjais visai nesiskaitoma, motyvuojant tik vienu iš 54 JT vaiko teisių konvencijos straipsnių: dėl to, kad vaikas turi teisę augti pas mamą, ignoruojant faktus, kad mama pati atsisakė mažamečio vaiko. Po to vėl jo užsimanė? Deja, 4100 vaikų Lietuvoje neauga pas mamas, nors didžiajai daugumai jų nėra pareikšti ir niekada nebuvo pareikšti įtarimai baudžiamosiose bylose.
Visi šie vaikai auga vaikų namuose, kurie neigiamai veikia vaiko raidą. Ir tai niekam iš specialistų nekelia abejonių. Bet šie vaikai paliekami vaiknamiuose, nesudarant normalių sąlygų vaikams bendrauti su savo mamomis. Tuo tarpu šis vaikas prievarta plėšiamas prieš jo norą iš įprastos jam aplinkos. JT vaiko teisių konvencija lieka tik neveikiantis popierėlis...
Kodėl taip griežtai reikalauja Žmogaus teisių aktyvistai ratifikuoti konvencijas, kuriose siūloma leisti keisti lytį? Bet šių aktyvistų visai nejaudina JT Vaiko teisų konvencijos punktai apie vaiko dalyvavimą, kai priimami jo gyvenimą liečiantys sprendimai. Iš kur kyla toks “selektyvumas"?
Kokį puikų rezultatą turėtume, jei tokie dideli mokesčių mokėtojų pinigai (mamai skirti šioje byloje) būtų metami pagelbėti vaikų būklei kitose šeimose! Radus po kelis milijonus socialinės rizikos šeimose augančių vaikų problemų sprendimui, daugelis iš jų nepatektų į vaikų namus. Bet kažkodėl visas dėmesys TIK šiai vienai nedirbančiai, labai abejotinos reputacijos moteriškei. Taigi, jei buvom tokie ryžtingi šiuo atveju, parodykim aktyvumą ir kitais atvejais.
Dėl ko leidžiama prievartinis sprendimo vykdymas, nors civilinėse piniginio išieškojimo bylose tokia prievarta uždrausta? Ar vaikas mažiau vertingas už mašiną ar namą?
Dėl ko ir kas leidžia naudoti prievartą prieš vaiką (miego sutrikdymas yra fizinio smurto išraiška, naudojimas prievartos prieš vaikui brangius asmenis jo akivaizdoje yra psichologinis smurtas). Kas gali pateisinti leidimą griauti globėjos namus?
Net grobimo atveju deramasi civilizuotose šalyse. O čia grobimo nebuvo. Globėjos baudimai buvo pritempti. Nepaisant tendencijos, globa nebuvo panaikinta iki prievartinio paėmimo momento.
Koks juokingas šiame kontekste raginimas priimti teisinius aktus, draudžiančius vaiką drausminti, kišantis į privačius šeimos reikalus.
17 000 teismo sprendimų, kai motinai taip sunku, nes ji neturi iš ko maitinti vaiko, o tėvas nevykdo teismo sprendimo nejaudina nei Teisingumo ministerijos, nei Vaiko teisių kontrolierės. Jie tyli ir nepergyvena, kad griaunami valstybės pagrindai. Dėl ko nekeliamos Teisingumo ministerijoje išsiskyrusių šeimų teismų nevykdymo problemos? Kam reikalinga Vaiko teisių kontrolierė, kuri negina prievartaujamo vaiko, bet pati siūlo nesiskaityti su priemonėmis, “vykdant teismo sprendimą"?
Kiekviena sunki situacija, kiekviena krizė padeda suprasti, kad toliau gyventi taip kaip ligi šiol gyvenome, neįmanoma. Manau, kad atėjo laikas išmokti kitokio bendravimo, kitokio pasaulio matymo, nei tas, kurį mums primetė okupantai 1941 metais. Smurto pradedame atsikratyti tuomet, kai suprantame, kad tam, kuris yra šalia mūsų skauda ir tuomet, kai išdrįstame jį ginti ir jam padėti.
Tik mūsų drąsa, mūsų gerumas vienas kitam, mūsų mokymasis suprasti šalia esantį ir bendrauti su juo NENAUDOJANT SMURTO įprasmins tas aukas, kurios buvo sudėtos ant Lietuvos aukuro. Tai nelengvas, negreitas, bet patikimas kelias.
Telaimina Aukščiausias mūsų pastangas.
