Jonas Basanavičius gimė 1851 m. lapkričio 23 d. Vilkaviškio apskrities Bartininkų parapijoje, Ožkabalių kaime. Šeima Basanavičių pavarde žinoma jau nuo XVII amžiaus. Tai buvo turtingiausių – karališkųjų, kaimo ūkininkų šeima. Jonas gimė labai silpnas ir tėvai nusprendė, jeigu jis išgyvens, leisti mokytis kunigu. Jono Basanavičiaus motina Marė Birštonaitė buvo kilusi iš labai senos giminės.
Ta giminė minima kryžiuočių kronikose jau 1384 m. Motina kilusi iš Vilkaviškio apskrities Pajevonio parapijos, gimusi 1826 m. spalio 19 d. Buvo žemo ūgio, šviesiaplaukė, mėlynakė, kilnaus, gero, linksmo būdo. Jonas buvo vyriausias šeimoje. 1861 m. gimė sūnus Vincas. Jis vėliau paveldėjo šeimos ūkį. 1869 m. mirė sesuo Marytė, liko viena sesuo Uršulė. Šeimoje užaugo trys vaikai.
Tėvas buvo griežtas, rimtas ir teisingas, labai mėgo pasakoti įvairius padavimus, domėjosi Lietuvos istorija. Apylinkėje Basanavičių sodyba buvo viena gražiausių. Dabartinė sodyba, kuri pristatoma kaip gimtoji Jono Basanavičiaus sodyba, pastatyta kai Jonas buvo jau paauglio metų. Senąją sodybą dar labai mažas būdamas sudegino brolis Vincas. Jis padegė pakulas ir sodyba sudegė, mat mažasis Vincukas labai supyko, kad išvažiuodami tėvai jo nepasiėmė kartu su savimi. Jonas Basanavičius mokytis pradėjo gimtajame kaime, mažajį Joną mokė kaimo daraktorius Kardokas.
Vėliau mokėsi Marijampolėje ir sidabro medaliu baigė Marijampolės gimnaziją. Po to Jonas mokėsi Maskvos universitete, Istorijos-filologijos fakultete. Tuo metu baigęs universitą mokytojas sunkiai galėdavo patekti dirbti į Lietuvą, dėl šios priežasties J. Basanavičius perėjo į Medicinos fakultetą tame pačiame universitete. Atostogų metu jaunasis studentas savo apylinkėse rinko liaudies dainas, padavimus ir labai domėjosi Lietuvos istorija, labai mėgo apylinkėse jodinėti ant žirgo.
Studijų metais užsidirbdavo pragyvenimui privačiai mokydamas kitus studentus, tėvas jį, nepasirinkusį kunigo kelio, remti atsisakė. Gyvenimo nepritekliai, patirti studijų metais, nemažai pakenkė J. Basanavičiaus sveikatai. Dėl to savo kaip gydytojo darbui jis pasirinko Bulgariją. Į Bulgariją J. Basanavičius išvyko 1879 m. - tais pačiais metais mirė ir jo tėvas. Tobulindamasis Prahoje, sutiko būsimąją žmoną. Jo žmona – Čekijos vokietė Gabrielė Eleonora Mohl. Jiedu susituokė 1884 m. balandžio 15 d. Vienoje. Žmona buvo labai išsilavinusi moteris, šeima darniai sugyveno.
Dirbdamas ir gyvendamas Bulgarijoje, J. Basanavičius pradėjo rūpintis lietuvybės reikalais. 1883 m. išėjo jo redaguoto pirmo Didžiajai Lietuvai skirto lietuviško laikraščio ,,Aušra“ numeris. Jo pasirodymas padarė didžiulę įtaką Lietuvos tautiniam atgimimui, pirmajame „Aušros“ numeryje daktaro Basanavičiaus parašyta prakalba tapo lietuvių tautinio atgimimo manifestu. 1889 m. staiga mirė J. Basanavičiaus žmona. Daktarui Basanavičiui tai buvo didžiulė, sunkiai pakeliama tragedija. Po žmonos mirties jis atsidėjo tik moksliniam darbui, 1905 m. atsisveikino su Bulgarija ir grįžo į Lietuvą.
Jo ir kitų bendražygių dėka buvo suorganizuotas Didysis Vilniaus seimas. Pirmą kartą viešai iškelta Lietuvos autonomijos idėja carinės Rusijos imperijos sudėtyje. Pirmojo pasaulinio karo metais iškilo Lietuvos nepriklausomybės idėja. 1917 m. rugsėjo 18-23 dienomis buvo sušaukta Lietuvių konferencija ir išrinkta Lietuvos Taryba. Į Lietuvos Tarybą išrinktas ir daktaras Basanavičius. Lietuvos Taryba 1918 m. paskelbė apie nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą. J. Basanavičius buvo garsiausiu Tarybos nariu ir skelbiant nepriklausomybę buvo Tarybos pirmininku. Generolo Želigovskio daliniams okupavus Vilnių, daktaras Jonas Basanavičius liko okupuotame Vilniuje.
Lietuvos valdžia jam skyrė 2000 auksinų pensiją. Gyvendamas okupuotame Vilniuje lietuvoje lankėsi tik vieną kartą - 1924 m. ilsėjosi ir taisė sveikatą Palangoje. 1921 m Mirė 1927 m. vasario 16 d. Jo laidoti vyko 12 aukštų asmenų delegacija iš Lietuvos. Joje buvo J. Tumas-Vaižgantas, M. Biržiška, kiti žinomi asmenys. Lietuvoje paskelbtas 5 dienų gedulas. Iškilus lietuvių tautos veikėjas palaidotas Vilniuje, Rasų kapinėse. Vienam garsiausių Lietuvos atgimimo šauklių pastatyta daug paminklų, jo garbingu vardu pavadintos gatvės ir mokyklos visoje Lietuvoje.
Elena Markuckytė, Donatas Pilkauskas
