Dr. Bronislovo Lubio labdaros ir paramos fondo vadovė Lina Paulauskė ir Vilniaus universiteto l. e. p. rektorius prof. Jūras Banys penktadienį pasirašė paramos sutartį.
Jau antrus metus iš eilės šis fondas remia VU mokslinę veiklą. Pernai iš fondo lėšų buvo skirta svari 100 tūkst. litų parama VU mokslo projektams įgyvendinti. Šiemet fondo valdyba nusprendė tęsti bendradarbiavimą ir padidinti paramos lėšas – VU tiriamajai mokslinei veiklai skyrė 200 tūkst. litų.
„Verslas nuolat siekia inovacijų – tai yra jo veiklos pagrindas. Koncerno „Achemos grupė“ įmonės nuolat bendradarbiauja su mokslininkais ir universitetų mokslo bazėmis, todėl gerai supranta mokslo ir verslo sinergijos vertę. Dr. B. Lubio labdaros ir paramos fondui bendradarbiaujant su VU buvo surasti bendri sąlyčio taškai, kurie verslui ir mokslui padeda eiti kartu. Mums svarbu prisidėti prie mokslo lygio kėlimo ir taip skatinti Lietuvos ekonomikos pažangą“, – sako fondo valdybos narys Audrius Bendaravičius.
VU mokslo reikalų prorektoriaus prof. Eugenijaus Butkaus teigimu, tai, kad verslas tiesiogiai remia universiteto mokslinius tyrimus, Lietuvos praktikoje yra gana retas dalykas, nes dažniausiai verslas investuoja į savo vidinius tyrimus, ir tai nelabai intensyviai. „Sveikintina, kad tradicinės pramonės koncernas „Achemos grupė“ supranta mokslinių tyrimų svarbą ir naudą verslui ir juos inicijuoja. Svarbi ne tik finansinė parama, bet ir pačios mokslo ir verslo bendradarbiavimo idėjos skatinimas, mokslinių tyrimų praktinis įgyvendinimas“, – fondo parama džiaugėsi prorektorius.
2014 m. gauta parama buvo paskirstyta mokslinei tiriamajai veiklai ir gabiausiems studentams, pasirinkusiems chemijos, chemijos inžinerijos, informacinių technologijų ir finansų ekonomikos studijas.
Fondo finansavimą gavo konkurso būdu išrinkti keturi VU mokslo projektai.
„Mūsų užsibrėžtas projekto tikslas buvo patobulinti amperometriniu principu veikiantį biojutiklį (elektrodą), pritaikytą karbamido (šlapalo) tiesioginei detekcijai sudėtinėse terpėse. Projekto komandos tyrėjams pavyko sukurti amperometriniu principu veikiantį biojutiklį, kuris yra stabilus, nejautrus terpės pH ar joninei jėgai, nesunkiai ir nebrangiai paruošiamas, selektyvus substratui, tinkamas naudoti be pertraukos apie 2–3 mėnesius. Toks analizatorius tinka trąšų gamybinei veiklai koordinuoti, kur vienas pagrindinių komponentų yra karbamidas, todėl techninėse gamybos linijose ir aplinkoje aktuali jo stebėsena. Biojutiklis taip pat gali būti pritaikomas bioanalizatorių hemodializės pacientų gydymui ir stebėsenai“, – pasakojo vieno fondo finansuoto VU Biochemijos instituto projekto vadovas dr. Marius Dagys.
Pasak jo, fondo parama padėjo pasiekti puikių rezultatų, kurie projekte dalyvavusiems mokslininkams vėliau leis pasiūlyti patrauklų produktą ar paslaugas Lietuvos verslui. Šiuo metu jau yra įsteigta UAB „Bioanalizės sistemos“, kuri komercializuos gautus produktus ir galės atlikti bioanalitines paslaugas.
