Po truputį po operacijos atsigaunantis D. Motiejūnas per artimiausias dvi savaites jau ketina imti kamuolį į rankas ir mesti į krepšį. Iki tol, jam teko sėdėti ant atsarginių suolo ir žiūrėti, kaip „Rockets“ skinasi kelią į atkrintamąsias varžybas, įveikia „Mavericks“, įspūdingai persveria seriją ir laimi dvikovoje su „Clippers“ ir galiausiai Vakarų konferencijos finale nusileidžia „Warriors“ krepšininkams.
„Kas būtų, jei būčiau buvęs aikštėje? Ką galėčiau padaryti? „Warriors“ buvo geresnė komanda. Vaikinai nuveikė puikų darbą. Buvo liūdna sėdėti ir žiūrėti prie aikštės, bet manau, kad jie žaidė tikrai gerai be manęs“, - kalbėjo 62 rungtynes šį sezoną sužaidęs D. Motiejūnas.
Kiekvieną dieną reabilitacijos pratimai vis sunkesni ir lietuvis niekam nelinkėtų patirti tokią dalią: „Nesvarbu, kokią gauni traumą, tai blogiausia, kas gali atsitikti. Aikštėje ir treniruotėje nėra taip sunku, kaip reabilituojantis. Viskas čia yra „papildomai“. Išties daugiau dirbu nei vaikinai treniruotėje. Per pastaruosius šešis metus neturėjau traumų, todėl man sunku.“
Atsistatymo procesas, kita vertus, daro Donatą stipresniu. Jis nori grįžti kitą sezoną dar geresnis. „Kiekvieną seku gydytojų nustatytą treniruočių grafiką ir kiekvieną dieną darosi vis sunkiau. Prireikia išties daug pastangų, kad įveiktum tuos sunkumus“, - sakė jis.
D. Motiejūnas nenuleidžia rankų: „Tęsiu darbą ir tampu vis geresnis. Net kalbų negali būti – „Rockets“ treniruočių stovyklai būsiu pasirengęs.“
