Seimo Audito komitetas, atlikęs tyrimą dėl šilumos ir karšto vandens kainų didėjimo pagrįstumo, patvirtino išvadas, kuriose teigiama, kad šilumos ir karšto vandens kainų galimam nepagrįstam didėjimui įtakos turėjo teisės aktai. Taip pat išvadose teigiama, kad šilumos kainų nustatymo metodika yra palankesnė šilumos tiekėjams, o ne vartotojams. Ar šilumos ir karšto vandens kainos kilo pagrįstai? – teiraujamės Donato Jankausko.
Praėjusiais metais ypač augo šilumos ir karšto vandens kainos. Išvadose mes sakome, kad augimas iš dalies buvo nepagrįstas. Tai lėmė teisės aktų reikalavimai, metodikos tvarka ir kt. faktoriai. Dujų kaina išaugo apie 40 proc. Vienas dalykas, už kiek tas dujas perkame iš "Gazprom", kitas – kokį pelną pasiima tarpininkai – dujų tiekėjai. Per tiriamąjį laikotarpį nuo 2003 m. iki 2006 m. antkainis nebuvo reguliuojamas. Dabar, po ilgų ginčų Seime, antkainis pradėtas reguliuoti. Darom prielaidą, kad kainų didėjimui galėjo turėti įtakos antkainio nereguliavimas. Daug spragų matome teisės aktuose, jas reikia lopyti.
Paaiškėjo, kad pati kainų nustatymo metodika nėra tobula. Parlamentinio tyrimo metu vartotojų atstovai, dujų tiekėjai, šilumos tiekėjai išreiškė dėl to priekaištų. Metodikoje, pagal kurią Valstybinė kainų ir energetikos komisija apskaičiuoja bazines šilumos kainas, nėra viskas tiksliai reglamentuota. Tokiems dalykams, kaip verslo rizikos koeficiento taikymas, įrenginių nusidėvėjimo laikotarpis ir kt. faktoriams, vienu atveju taikomas vienoks koeficientas, kitu – kitoks. Iš viso to mes suformavome prielaidą, kad dabartinė metodika palankesnė šilumos tiekėjams.
Todėl išvadose siūlome, kad STT atliktų antikorupcinį šilumos ūkio įstatymo, kainų nustatymo metodikos, komisijos veiklos reglamentavimo vertinimą.
Nėra gerai, kai viena institucija sudaro metodiką, ją tvirtina, paskui prižiūri, ar tos metodikos laikomasi.
Audito komiteto išvadoms ir nutarimo projektui, kurį teiksime su išvadomis, dar turi pritarti Seimas. Seimo nutarimo projekte yra du siūlymai Vyriausybei, pirmas: iki rugsėjo 15 d. informuoti Seimą, kas yra padaryta pagal Seimo Audito komiteto išvadas ir Valstybės kontrolės rekomendacijas, pasiruošiant artimiausiam šildymo sezonui; antras: sudaryti parlamentinio tyrimo išvadas bei rekomendacijas įgyvendinančių teisės aktų rengimo, pasiūlymo, rekomendacijų įgyvendinimo planą. Manau, jei Seimas pritars šiam nutarimui, tai, dar neprasidėjus šildymo sezonui, turėsime aiškesnę informaciją, kas keisis artimiausioje ateityje. Po to prižiūrėsim, kad Vyriausybė vykdytų tai, ką Seimas yra pavedęs.
Jei Seimas ir nepritartų išvadoms, Audito komitetas šio klausimo vis tiek neapleis.
Audito komitetas iki birželio 1 d. turėjo padaryti tyrimą. Atlikome, išvadas užregistravome. Komitete buvo daug diskusijų, tačiau išvadas priėmėme vienbalsiai.
Kyla klausimas, kas mums iš to, kad sužinojome, jog šilumos kainos augo nepagrįstai?
Šilumos tiekėjas suinteresuotas parduoti kuo daugiau šilumos ir už didesnę kainą. Valstybės institucijos turi kontroliuoti, kad šilumos nebūtų tiekiama daugiau negu reikia tuo momentu. Žiemos šaltumas ar šiltumas sąlygoja vienos kilovatvalandės pagaminimo savikainą. Ar yra piktnaudžiaujama tuo, kad savikaina didėja? Kaina galbūt didėja netolygiai savikainai.
Išvadose yra reiškiama daugybė abejonių. Daugelyje vietų parodyta, kur reikia aiškiai reglamentuoti ir siaurinti koridorių, kuriame galima manipuliuoti savikainos ir šilumos pagaminimo sąnaudų skaičiavimu.
Jei Seimas pritars mūsų išvadoms ir nutarimui, mes savo išvadose ir nutarime siūlom, ką reikia daryti. O Vyriausybė turės įrodyti Lietuvos žmonėms, ar yra pajėgi efektingai dirbti.
Donatas Jankauskas yra Seimo Audito komiteto pirmininkas
