.jpg)
D.Trumpą sustabdyti siekiantis judėjimas patirs lemiamą išbandymą šioje Vidurio Vakarų valstijoje, kur pagrindinis milijardieriaus verslo magnato varžovui Tedui Cruzui ne itin sekėsi persivilioti į savo pusę rinkėjus prieš pirminį balsavimą.
Balsavimas prasidėjo 6 val. vietos (13 val. Lietuvos) laiku, o D.Trumpas ragino Indianos rinkėjus padėti jam užsitikrinti pergalę prieš T.Cruzą. „Turim rytoj jį pastatyti į vietą, bičiuliai“, – D.Trumpas sakė savo šalininkams Saut Bende balsavimo išvakarėse.
„Svarbiausias įvykis bus Indianoje. Jeigu laimėsime Indianoje – viskas baigta, bičiuliai, viskas baigta. Tada mes susitelksim į Hillary Clinton“, – aiškino jis.
Nauja televizijos NBC paskelbta apklausa rodo, kad D.Trumpas 15 procentinių punktų populiaresnis už T.Cruzą, todėl Teksaso senatoriaus pastangoms užblokuoti D.Trumpui galimybę be didesnių kliūčių tapti respublikonų kandidatu kyla pavojus.
T.Cruzas tikėjosi, kad Indiana taps D.Trumpo ambicijas užgesinsiančia ugniasiene, nes pralaimėjimas šioje valstijoje labai sumažintų milijardieriaus viltis surinkti 1 237 jį palaikančių delegatų, kurių balsai būtų reikalingi renkant respublikonų kandidatą per liepą Klivlande vyksiantį partijos nacionalinį suvažiavimą.
Teksaso gubernatorius matematiškai negalėtų laimėti per pirmą delegatų balsavimą, todėl jis deda viltis į galimybę išplėšti pergalę per antrąjį turą, kai dauguma delegatų galės balsuoti savo nuožiūra. Tačiau antrasis balsavimas būtų rengiamas tik tuo atveju, jeigu D.Trumpas nebūtų iš anksto užsitikrinęs daugumos delegatų balsų.
Kaip rodo televizijos CNN skaičiavimai, D.Trumpą šiuo metu palaiko 1 002 delegatai. Jam tereikia surinkti mažiau negu pusę iš 502 dar nepaskirstytų delegatų per balsavimus paskutinėse 10-yje valstijų, kad automatiškai būtų išrinktas kandidatu.
„Jūs esat problema“
Rinkimų žemėlapis šiuo metu palankus D.Trumpui, kuris yra aiškiai palankiau vertinamas daugiausiai delegatų siunčiančiose dar nebalsavusiose valstijose – Kalifornijoje ir Naujajame Džersyje.
Iniciatyva šiuo metu taip pat priklauso D.Trumpui, laimėjusiam vėliausius šešis balsavimus, bet T.Cruzas nenuleido rankų ir sakė žurnalistams, kad nesitrauks iš lenktynių, kad ir kaip pakryptų padėtis Indianoje. „Liksiu visą distanciją, – tikino T.Cruzas. – Kol turime įgyvendinamą kelią į pergalę, varžysiuosi iki galo.“
Antrasis populiariausias pretendentas patyrė nepatogų incidentą per kampanijos renginį Indianos mieste Marione, kai D.Trumpo šalininkai paragino jį pasitraukti. „Jūs esat problema. Indiana jūsų nenori“, – sakė visai šalia T.Cruzo stovėjęs vyras, laikęs D.Trumpo kampanijos ženklą.
„Jūs kanadietis?“ – paklausė kitas, turėdamas omenyje, kad T.Cruzas yra gimęs Kanados mieste Kalgaryje, o šį argumentą D.Trumpas dažnai naudoja prieš savo varžovą.
Jeigu ultrakonservatyvių pažiūrų senatorius nelaimėtų Indianoje, net jo paties šalininkai pripažįsta, kad tolesnis kelias būtų nepaprastai sunku.
Pretendentui, surinkusiam daugiausiai balsų per pirminius rinkimus Indianoje, atiteks 30 tos valstijos siunčiamų delegatų. Ši valstija siunčia dar 27 delegatus, kurie paskirstomi laimėjusiems devyniose kongreso rinkimų apygardose, iš kurių kiekviena lemia po tris delegatų balsus.
Jeigu D.Trumpas triuškinamai laimėtų šioje valstijoje, „turbūt viskas būtų baigta“, buvęs T.Cruzo atstovas Rickas Tyleris pripažino duodamas interviu televizijai MSNBC.
Jei nepaisant nieko T.Cruzas gerai pasirodytų, jis atsidurtų palankioje padėtyje prieš balsavimą Kalifornijoje, pridūrė R.Tyleris.
Pasak jo, Teksaso senatorius turi neblogas pozicijas ir gerai išvystytą savo padėjėjų tinklą toje valstijoje, balsuosiančioje birželio 7-ąją – paskutinę respublikonų kampanijos dieną.
Pripažįsta „neišvengiamumą“
Buvusiai pirmajai poniai H.Clinton, kuri gerokai lenkia Bernie Sandersą, reikia tik 21 proc. likusių demokratų delegatų, kad užsitikrintų partijos nominaciją.
Tačiau Vermontui atstovaujantis senatorius B.Sandersas, kuris vadina save demokratų socialistu, nežada pasiduoti.
Spaudos konferencijoje Vašingtone B.Sandersas tvirtino, kad demokratų varžybos baigsis kovingu suvažiavimu, ir deda viltis į šimtus vadinamųjų superdelegatų.
Jų yra maždaug 700 ir, ne taip kaip įpareigoti delegatai, jie partijos suvažiavime Filadelfijoje liepos mėnesį galės balsuoti už bet kurį pretendentą.
Pergalei reikia 2 383 delegatų balsų. H.Clinton šiuo metu turi 2 176, tarp jų – 510 superdelegatų, o B.Sandersas – 1 400, tarp jų – 41 superdelegatą, rodo CNN duomenys.
Nors B.Sanderso nominacija beveik neįmanoma, jis pirmadienį tvirtino, kad jo sprendimas sutelkti dėmesį į ekonominės nelygybės ir „specialių interesų bei milijardierių klasės įtakos“ politikai mažinimą patinka rinkėjams.
D.Trumpo brutalios kampanijos įžeidimai baugino daugelį Respublikonų partijoje.
Bet T.Cruzo nemėgsta daugelis jo kolegų Kongrese, o jo kampanija neatsigauna, tad daugėja ženklų, kad partijos grietinėlė vis dėlto sutiks paremti D.Trumpą.
Buvęs JAV senatorius Alfonse'as D'Amato iš Niujorko „Fox News“ sakė, kad vis daugiau jo kolegų respublikonų pripažįsta D.Trumpo „neišvengiamumą“.
