Per pastarąjį dešimtmetį Rusija ne sykį žiemos metu yra nutraukusi dujų tiekimą kilus ginčams dėl jų kainos. Pasikeitus situacijai rinkoje, JAV eksportas galėtų sumažinti eilės valstybių priklausomybę nuo putiniškos politikos išpuolių. Baltųjų rūmų vadas savo kolegoms iš Rytų Europos praneš, kad Vašingtonas nori padėti sąjungininkams, supaprastinus amerikiečių bendrovėms suskystintųjų dujų tiekimą į Centrinę ir Rytų Europą, teigiama leidinyje.
Pažymima, kad „Trijų jūrų“ susitikimas (jungiantis 12 Europos šalių, išsidėsčiusių tarp Adrijos, Baltijos ir Juodosios jūrų), kuriame dalyvaus ir Donaldas Trumpas, vyks G-20 susitikimo Vokietijoje išvakarėse, kur Vladimiras Putinas galimai tikisi pasiekti tam tikrų susitarimų su JAV prezidentu.
Dujos – kaip spaudimo Kremliui priemonė
Projekto „Trys jūros“ tikslas – regiono energetikos infrastruktūros stiprinimas, įskaitant suskystintųjų dujų terminalų ir dujotekių plėtrą. Tarp iniciatyvos autorių – Lenkija, Austrija, Vengrija, kitos Rusijos kaimynės, rašoma „Newsader“.
Pasak buvusio NATO pajėgų Europoje vadovo Jameso L. Jonso, amerikiečių dujų eksporto didinimas į Europos rinkas gali susilpninti Rusijos įtaką. Pastarajai tiesiog bus mažiau progų pasinaudoti savo dujų vamzdžiu kaip geopolitiniu ginklu.
„JAV pateiktų save kaip draugišką valstybę, jeigu pradėtų eksportuoti išteklius ir padėtų šalims, kurios neturi pakankamai resursų tam, kad patenkintų savo poreikius ir taptų mažiau priklausomomis“, – aiškino jis.
Respublikonų partijos, kuriai priklauso ir dabartinis JAV prezidentas, atstovai reikalauja iš prezidento parodyti griežtesnę poziciją prieš Rusiją dėl šios agresijos prieš Ukrainą ir Siriją, bei dėl kišimosi į JAV vidaus politiką, todėl aktyviai palaiko dujų eksporto į Europą auginimo idėją kaip galimo spaudimo Maskvai priemonę.
Atitinkamas pareiškimas atitinka ir dabartinius D. Trumpo, kurios komanda yra kaltinama ryšiais su Rusija, interesus. Tai gerokai susilpnintų keliamas abejones dėl galimos Kremliaus įtakos dabartinio JAV prezidento veiksmams.
„Tai pakerta Putino ir kitų diktatorių, kurie bando pasinaudoti „šviesos išjungimu kaip strateginiu poveikiu, strategiją“, – pareiškė vienas iš respublikonų senatorių Cory Gardneris.
Smūgis Kremliaus piniginei
Tuo pat metu tokia JAV politika suduotų stiprų smūgį ir taip nustekentai Kremliaus piniginei, kuri pripratusi remtis pajamomis iš naftos ir dujų.
Leidinio duomenimis, JAV jau 2020-aisiais taps trečiąja pagal dydį suskystintųjų dujų eksportuotoja pasaulyje.
Nors JAV bendrovės jau yra susaistytos ilgalaikiais kontraktais, tačiau technologijų progresas ir sukauptos dujų atsargos leidžia plėsti eksportą. „Cheniere Energy Inc“ šių metų birželį jau atplukdė savo pirmąjį krovinį į Lenkiją. Tikimasi, kad iki 2020-ųjų, vietoje dabartinio vieno bendrovės suskystintųjų dujų terminalo, atsiras šeši.
„Tellurian Inc“ siūlo projektą, kurio bendra vertė 16 mlrd. dolerių, jį bendrovė tikisi užbaigti jau 2022-aisiais. Jos tikslas – nei daug, nei mažai – atsikovoti Lenkijos rinką iš „Gazprom“.
„Mes norėtume tapti konkurencingais tiekėjais šio rinkoje“, – „Reuters“ pasakojo bendrovės atstovai.
Politinius ketinimus gali sutrukdyti perteklius rinkoje
Dujų rinkoje jaučiamas persisotinimas gali apriboti ir JAV suskystintųjų dujų eksportą, net nepaisant D. Trumpo ar respublikonų norų, pažymi agentūra. Dėl persisotinusios rinkos suskystintųjų dujų eksportuotojams, kaip ir tai pačiai Rusijai, vis sunkiau gauti pelno.
Pasak energetikos analitiko Adamo Seminski, rusai turi privalumų šiuo klausimu Europoje dėl dujotekių tinklo ir teritorinio artumo.
„Europa taps kovos lauku tarp suskystintųjų dujų eksporto ir Rusijos dujų“, – pasakojo naftos istorijos ekspertas Danielis Erginas.
„Nord stream 2“ problema
Tuo pat metu ketvirtadienį bus stebima, ar D. Trumpas išsakys savo administracijos poziciją dėl naujo dujotekio tiesimo į Vokietiją, žinomo „Nord Stream 2“ pavadinimu, kuriam aršiai priešinasi Lenkija.
Birželį JAV Senatas priėmė sankcijų paketą prieš Rusiją, kuriame taip pat įtraukta galimybė bausti Vakarų įmones, dalyvaujančias šio dujotekio statybose. Kol kas nėra aišku, ar, spaudžiant lobistams, pavyks išlaikyti šį milijardinį projektą po sankcijų paketu – sankcijų svarstymas įstrigo JAV Atstovų rūmų svarstymuose.
JAV Valstybės departamentas, dar prie prezidento B. Obamos, ne sykį „Nord Stream 2“ vadino pavojumi Europai.
Maža to, šių sankcijų patvirtinimas sukeltų nesutarimus tarp Vašingtono ir Berlyno. Vokietijos valdžia, spaudžiama šalies verslo struktūrų, kurioms reikalingos pigios Rusijos dujos, palaiko dujotekio projektą, nepaisant oficialios kritikos Kremliaus atžvilgiu.
Tuo pat metu šiam projektui priešinasi Centrinės ir Rytų Europos šalys, kurios jau seniai pasisako prieš bet kokius Rusijos dujotekių plėtros planus, dėl šios šalies nuolat naudojamo ekonominio spaudimo, siekiant patenkinti savo politinius tikslus.
