Kovo 8-ąją, Moters dienos proga, Kauno kultūros centre „Girstutis“ A|CH teatras rodys nuotaikingąjį šokio spektaklį „DONKEY HOT“ (vertimas iš anglų k.- „karštas asilas“).
Spektaklį pagal M. de Servanteso romaną „Don Kichotas“ 2008 m. pavasarį sukūrė choreografas iš Maskvos – Olegas Gluškovas, pasižymintis tiesmuku humoro jausmu ir perkėlęs jį į sceną šokio judesiais.
Su A|CH teatro solistėmis Rūta Juodzevičiūte (Dulsinėja) bei Giedre Žaščižinskaite (Studentė, Maža mergaitė) kalbėjosi Ingrida Bačelytė
Kokį įspūdį jums paliko choreografas Olegas Gluškovas?
R.Juodzevičiūtė: Olegas paprastas, nuoširdus, šiltas ir linksmas žmogus. Man darbas su juo buvo labai vertingas. Gera dirbti su profesionalu, tiksliai žinančiu ko nori ir kartu atveriančiu erdvę kurti pačiam artistui. Nei viena repeticija neapsieidavo be ilgų pokalbių ir svarstymų - “kaip”, “kodėl”, “ką”. Darbas su juo buvo visiškai nauja patirtis tiek šokio, tiek paties proceso atžvilgiu.
G. Žaščižinskaitė: Su O.Gluškovu buvo labai įdomu dirbti, susipažinti su savita jo choeografija. Tai asmuo, analizuojantis žmonių santykius tiek gyvenime, tiek scenoje.
Michail Rashkovskij nuotr.
Ar lygindavote jo darbo ypatumus su choreografės Anželikos Cholinos? Juk A|CH teatre buvote įpratę dažniausiai dirbti tik su ja…
R.Juodzevičiūtė: Kiekvienas choreografas yra savitas, bet manau, kad sutampa jų abiejų požiūris į tai, ką jie kuria, todėl atsiranda tarpusavio supratimas ir noras bendradarbiauti.
G. Žaščižinskaitė: Žinoma, lyginau. Visų pirma, jis – vyras, o Anželika – moteris, ir tai jau yra skirtumas, scenoje pasireiškiantis kitokiu santykiu pakreipimu. Tačiau jiems abiems svarbus kiekvienas judesys, kuris būtinai kažką reiškia, partnerio pajutimas. Net jausmingas stovėjimas scenoje jau yra šokis. Darnios visumos jutimas būdingas jiems abiems.
Michail Rashkovskij nuotr.
Papasakokite apie savo vaidmenį/-is šiame spektaklyje.
R.Juodzevičiūtė: Mano Dulsinėja, Don Kichoto mylimoji, yra drąsi, žaisminga, stipri ir mylinti mergina. Ji žino, ko nori gyvenime ir tvirtai siekia savo tikslų, net jei jiems pasiekti ji turėtų apskaldyti antausiais kiekvieną pasimaišiusį jai po kojomis. Tai realus personažas, kurį galima sutikti šiandien. Man buvo įdomu ją kurti, nes Dulsinėja visiškai kitokia nei aš pati.
G. Žaščižinskaitė: Šiame spektaklyje atlieku Studentės vaidmenį, kuri vos netampa prievartautojo auka, tačiau jai “į pagalbą” atskuba šaunioji Don Kichoto komanda. Taip pat atlieku Mažos mergaitės vaidmenį, kurios tėvas – girtuoklis, skriaudžiantis ją ir jos brolius. Savaime aišku, broliai atsigriebia ant mergaitės, ir šiuos kartu su tėvu “pamoko” pagrindinis mūsų herojus.
Michail Rashkovskij nuotr.
Kaip apibūdintumėte šį spektaklį, koks jis atrodo jūsų akimis?
R.Juodzevičiūtė: Sudėtinga objektyviai vertinti spektaklį, kuriame pats dalyvauji. Būtų įdomu pamatyti jį sėdint žiūrovų salėje. Jei mokate pasijuokti iš absurdiškiausių situacijų, kurių pilna gyvenime, jei sugebate pažvelgti į save iš šalies ir nebijote pripažinti, kad kartais elgiatės taip pat perdėtai kaip ir spektaklio personažai, manau, „Donkey hot“ jums patiks.
G. Žaščižinskaitė: Spektaklis labai „žiūroviškas“ - linksmas, spalvingas, stiprus energetiškai, scenos veja viena kitą…Manau, jog tai vieno įkvėpimo spektaklis, kai įsijautęs žiūri ir net nelaukdamas pabaigos supranti, kad jis baigėsi.
Savo spektakliuose Anželika Cholina nagrinėja svarbiausią jai temą – vyro ir moters santykius. Kaip manote, ką savuoju spektakliu norėjo pasakyti Olegas Gluškovas?
R.Juodzevičiūtė: Šis spektaklis apie amžinas temas, apie troškimus, ieškojimus, viltis, meilę, nusivylimus. Apie žmogų, apie kiekvieną iš mūsų. O. Gluškovas čia linksmai žiūri į rimtus dalykus ir nebijo iš jų pasijuokti.
G. Žaščižinskaitė: Vyro ir moters tema neišsemiama, o O.Gluškovas atskleidė ją per vyrišką prizmę. Šis spektaklis – tai vyriška kelionė, savame iliuzijų pasaulyje, kartais neįsiklausant į aplinką ir ją supančius žmones.
Spektaklis bus rodomas Kovo 8-ąją, Moters dienos proga. Kokia Moters diena būtų ideali jums?
G. Žaščižinskaitė: Neišskiriu šios dienos, norėčiau, kad visos dienos kiekvienai moteriai būtų ypatingos, o tai gali sukurti vyras.
R.Juodzevičiūtė: Idealu būtų, jei vyrai ne tik per Moters dieną išdrįstų pasakyti, kokios esame jiems brangios, ir būtų šiek tiek atidesni kasdien. Juk mes šalia ne vien tik per šventes...(juokiasi).
