2014-ųjų balandžio 25 d. Lietuvoje septintą kartą minima DNR diena. Tai viena svarbiausių datų medicinos istorijoje. Būtent genetikos srityje dirbantys medikai visuomet vos per žingsnį nuo svarbiausių medicinai atradimų, sakoma Vilniaus universiteto pranešime.
Kas yra DNR? Cheminės medžiagos pavadinimas, kurį tariant galima nusilaužti liežuvį (deoksiribonukleorūgštis...)? Susivijusios dvigubos spiralės simbolis, kurį, regis, galima išvysti visur: biotechnologinių įmonių logotipuose ar besipuikuojantį ant Jūsų naujųjų marškinėlių bei šampūno reklamoje – tai taip pat DNR. Tačiau tiems, kurių darbas susijęs su genetika, DNR - tai pirmiausia gyvybės molekulė, koduojanti Žemės rutulio gyvasties esybę, gyvenimo ciklą nuo pat gyvybės užsimezgimo iki suaugusio individo. Tai evoliucijos įrankis, kūręs gyvybės įvairovę pastaruosius 4 milijardus metų.
Pirmą kartą DNR struktūra nustatyta dar 1953 m. balandžio 25d. Francis Krikas kartu su Džeimsu Votsonu ją aprašė vos vieno puslapio straipsnyje žurnale Nature. O jau po 50 metų, 2003, tą pačią simbolinę balandžio 25-ąją buvo paskelbta beveik visa žmogaus genomo seka (didžioji dalis iš tų 3,2 milijardo mukleotidų, sudarančių žmogaus genomą) – milžiniško tarptautinių pajėgų, susibūrusių į Žmogaus genomo projektą, darbo vaisius. Šios dvi datos atvėrė naują puslapį gyvybės mokslų ir medicinos istorijoje ir tapo genetinės revoliucijos pradžia. O mes štai jau vienuoliktus metus balandžio 25-ąją minime kaip DNR dieną.
Jau septintus metus Lietuvoje minima DNR diena. Šįmet pirmą kartą Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose apsilankys ir paskaitą „Genetinis pasas kiekvienam naujagimiui – mitas ar realybė?“ paskaitys visame pasaulyje garsi, šiuo metu Izraelyje gyvenanti mokslininkė ir gydytoja genetikė, kelių genetinių sindromų atradėja, genetikos klinikos ir instituto direktorė, Tel Avivo universiteto Sackler Medicinos mokyklos vyriausioji lektorė ir mokslinė patarėja profesorė Lina Basel-Vanagaitė.
Lietuvos žmogaus genetikos draugija (LŽGD) buria gydytojus genetikus, medicinos genetikus ir žmones, kurių darbas susijęs su genetinių ligų diagnostika ir gydymu ar tyrimais žmogaus genetikos srityje. Licenzijuotų gydytojų genetikų Lietuvoje tėra vos dvidešimt, medicinos biologijos ir genetikos specialistų, dirbančių šioje srityje, taip pat nėra daug. Visiems šiems žmonėms DNR diena yra ir profesinė šventė.
DNR dieną organizuoja LŽGD kartu su Vilniaus universitetu, Vilniaus universiteto Santariškių klinikomis ir LR Švietimo ir mokslo ministerija. Kaip ir kasmet į šią šventę įsitraukia ir jaunimas: kasmetiniame Nacionaliniame mokinių rašinių, skirtų DNR dienai paminėti, konkurse mokiniai gvildena įvairias genetikos mokslo temas. Gabiausi mokiniai bus apdovanoti VU Rektoriaus ir VU MF Dekano, LR Švietimo ir mokslo ministerijos apdovanojimais bei vertingais prizais, kuriuos įsteigė ir konkurso rėmėjai - UAB „Biotechpharma“ bei UAB „Thermo Fisher Baltics“. Net penki Lietuvos mokiniai ankstesniais metais yra gavę prizines vietas ir Europos mokinių rašinių konkurse. Šią dieną visi kviečiami pamąstyti apie genetikos mokslo reikšmę mūsų gyvenime, ką nors naujo sužinoti apie genetiką, o gal tiesiog pažaisti (tarkim, išlankstant DNR origamį).
