AB DnB NORD bankas kategoriškai nesutinka su Vertybinių popierių komisijos (VPK) atlikto tyrimo išvadomis, jog bankas, neprofesionaliems investuotojams platindamas su akcijų indeksais ir kitu turtu susietas obligacijas (SASO), finansuotas to paties banko paskolintomis lėšomis, galėjo piktnaudžiauti investuotojų pasitikėjimu.
„Kategoriškai nesutinkame su VPK išsakyta nuomone, juolab kad keli teismai, tarp jų ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kelis kartus nagrinėjo panašaus pobūdžio bylas iš esmės ir atmetė VPK nuomonę kaip nepagrįstą ir pripažino, kad bankas tinkamai teikė investicines paslaugas“, - Eltai sakė banko atstovas spaudai Andrius Vilkancas.
Jis pridūrė, kad banką stebina tai, jog VPK ilgiau nei metus atliko tyrimą ir savo pozicijai pagrįsti viešai skelbia prielaidas, užuot naudojusis faktais ar įrodymais.
„Nuo pat pradžių, dar prieš prasidedant, tai yra jau keletą metų, nuosekliai laikomės tos pačios pozicijos, kad esame pasirengę kiekvienu atveju įsigilinti į faktines aplinkybes ir spręsti šitą dalyką, padėti klientams įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus“, - apie žalos atlyginimą investuotojams kalbėjo banko atstovas.
ELTA jau skelbė, kad VPK konstatavo, kad AB DnB NORD bankas nesiekė įsitikinti, ar jo platinamas ir rekomenduojamas ypač rizikingas investicinis produktas atitinka neprofesionalių klientų interesus, tinkamai neatskleisdavo rizikos bei banko interesų konflikto. Komisija taip pat mano, kad AB DnB NORD bankas apskritai nebuvo pasirengęs teikti tokio pobūdžio paslaugų: neturėjo tam reikiamų procedūrų, tvarkų ir pakankamai kvalifikuoto personalo.
„Bankas siūlydavo įdarbinti klientams jų nekilnojamąjį turtą. Kitaip tariant, klientams įkeitus turtą, paskolindavo lėšų to paties banko išleistoms obligacijoms įsigyti. Įkeitimas bankui buvo reikalingas, kad užsitikrintų, jog net ir nesėkmės atveju palūkanas bankas gautų. Reikia atkreipti dėmesį, kad bankas pats skelbėsi, jog nevertins klientų gaunamų pajamų“, - antradienį per spaudos konferenciją sakė VPK pirmininkas Vilius Šapoka.
Šį rizikingą investicinį produktą, kuris įtarimo nesukėlė nei centriniam šalies bankui, nei VPK, įsigijo 640 neprofesionaliųjų investuotojų už daugiau nei 700 mln. litų. Galimi AB DnB NORD banko klientų nuostoliai siekia beveik 100 mln. litų.
VPK teigimu, panašių problemų DnB NORD banko grupė turėjo ne tik Lietuvoje, bet ir, pavyzdžiui, Norvegijoje, ten taip pat vyksta teisiniai procesai.
VPK tyrimą atliko 2010 m. liepos 1 d. - 2011 m. vasario 4 d., gavusi klientų skundus dėl banko veiksmų. 2005-2010 metais klientai buvo skatinami sudaryti sandorius dėl banko išleistų SASO, šį įsigijimą finansuojant iš banko pasiskolintomis lėšomis, o paskolos ir palūkanų mokėjimui užtikrinti buvo įkeičiami klientų nekilnojamasis turtas ir įsigyjamos obligacijos.
AB DnB NORD banko veiksmai neprofesionaliųjų investuotojų atžvilgiu jau buvo bausti: 2009 m. balandžio 30 d. VPK skyrė AB DnB NORD bankui 15 tūkst. litų baudą už neišsamią informaciją klientams, o 2009 m. lapkričio 26 d. buvo skirtas įspėjimas už klientei nesuteiktą informaciją. Šių metų gegužę šie sprendimai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo buvo panaikinti.
VPK teigia, kad atlikto tyrimo duomenys suteikia stiprų pagrindą prašyti teismo atnaujinti teisminius procesus dėl anksčiau bankui pritaikytų sankcijų.
Šiuo metu Lietuvos bendrosios kompetencijos teismuose dėl banko išleistų SASO, įsigytų banko paskolintomis lėšomis, jau nagrinėjama ne mažiau kaip 5 bylos, iš kurių 2 yra grupės ieškiniai.
VPK siūlo bankui prisiimti atsakomybę ir atlyginti žalą suklaidintiems investuotojams arba nukentėjusiems asmenims kreiptis į teismą, pateikti civilinį ieškinį. VPK vadovas atkreipė dėmesį, kad dėl suėjusio senaties termino negali taikyti poveikio priemonių AB DnB NORD bankui.
VPK žiniomis, bankas šiuo metu minėtojo produkto įsigyti nesiūlo.
17.50 val.
Investuotojai: VPK nuomone, AB „DnB NORD bankas“ sukėlė nuostolius neprofesionaliems investuotojams
Nuostolių patyrę investuotojai iš esmės palankiai vertina Vertybinių popierių komisijos (VPK) atlikto sisteminio tyrimo dėl AB „DnB NORD bankas“ veiksmų, platinant neprofesionaliesiems investuotojams su akcijų indeksais ir kitu turtu susietas obligacijas, kurių įsigijimas finansuotas banko paskolintomis lėšomis, išvadas.
Anot investuotojų atstovų, tenka apgailestauti, kad dėl senaties VPK negalėjo pritaikyti naujų poveikio priemonių (pavyzdžiui, baudos), tačiau senaties termino taikyti poveikio priemonę suėjimas neužkerta kelio VPK vertinti ir pateikti kompetentingą nuomonę dėl tiriamų banko veiksmų. Beje, simbolinė 15 tūkstančių bauda bankui jau buvo skirta 2009 metais.
Išvados turės reikšmingos įtakos galimiems teismo sprendimams dabar vykstančiuose procesuose tarp banko ir klientų. Klientai teisiasi su banku, siekdami atstatyti teisingumą ir išvengti dėl banko netinkamai rekomenduotų investicinių produktų patirtos žalos. Tikimasi, kad teismai turėtų įsiklausyti į kompetentingiausios Lietuvos valstybėje vertybinių popierių klausimais valstybinės institucijos sprendimą.
„Džiugu, kad bylose nukentėjusiųjų naudai atsiranda stiprus argumentas – VPK nuomonė“, – sakė nukentėjusiųjų nuo AB „DnB NORD banko“ investicinių produktų investuotojų atstovas G. Juknevičius.
Daugelio investuotojų istorijos, susiviliojus AB „DnB NORD banko“ įsiūlytais „investiciniais“ produktais, labai panašios. Net keli šimtai Lietuvos šeimų bankui kaip investicijų garantą užstatė savo namus, butus, žemę.
Ūkininkas Julius Lankauskas 2007 metų gruodį tam pačiam AB „DnB NORD bankui“ užstatė 23 ha žemės ir patikėjęs, kad sandoris jokiomis aplinkybėmis nebus nuostolingas jam ir jo ūkiui, įsigijo banko siūlytų obligacijų. Tačiau potencialus uždarbis virto didžiuliais nuostoliais. Pasibaigus sandorio terminui, vietoje uždirbtos grąžos J. Lankauskui tenka eiti bylinėtis į teismus, nes bankas reikalauja iš pensinio amžiaus ūkininko apie 450 000 litų priskaičiuotų palūkanų. Alternatyva – ūkininkui prarasti žemę.
„Žinau šeimų, kurios turi rimtų problemų. Joms gresia prarasti vienintelį šeimos būstą. Šis VPK sprendimas suteikia viltį, kad Lietuvoje dar galioja paprastus piliečius ginantys įstatymai ir dar yra valstybės tarnybų, kurios realiai gina Lietuvos žmonių teisėtus interesus“, – sakė Julius Lankauskas, turėdamas omenyje ne tik Vertybinių popierių komisiją, bet ir Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, Konkurencijos tarybą, kurios taip pat pateikė sąžiningas išvadas.
VPK vykdytas sisteminis tyrimas atskleidė, kad AB „DnB NORD bankas“ siūlytus produktus įsigijo net 640 neprofesionalių investuotojų už daugiau kaip 700 mln. Lt. Galimi banko klientų nuostoliai siekia beveik 100 mln. Lt.
Vilnietės Živilės Bačkuvienės, per šį „sandorį“ patyrusios apie 70 000 litų nuostolį, teigimu, AB „DnB NORD bankas“ turėtų grąžinti areštuotą turtą, kuris buvo užstatytas sandoriui užtikrinti. „Sudarydama sandorį maniau, kad jį sudarau su banku, o ne su lošimų namais. Bent jau iškaba ant to pastato buvo ne kazino, o bankas“, – piktinosi Živilė Bačkuvienė.
Vertybinių popierių komisija 2009 metų balandį bankui jau skyrė 15 tūkstančių litų baudą už tai, kad AB „DnB NORD bankas“ neprofesionaliam investuotojui iš Klaipėdos M. S. nesuteikė visos reikalingos informacijos apie banko siūlomas įsigyti obligacijas. Bankui pavyko per teismus šį VPK sprendimą nuginčyti, tačiau šių metų liepą vienas nukentėjusiųjų paprašė Vyriausiojo administracinio teismo bylą atnaujinti.
Investuotojo manymu, bylai atnaujinti yra pakankamai argumentų: reklaminė medžiaga – klaidinanti, AB „DnB NORD banką“ atstovavusi konsultantė neturėjo maklerio licencijos, klientas nebuvo supažindintas su didele siūlomo investicinio produkto rizika. Pasak kliento, banko reklaminės medžiagos klaidingumą patvirtino VPK ir nepriklausomas ekspertas.
Dėl AB „DnB NORD banko“ išleistų obligacijų Lietuvos teismuose šiuo metu nagrinėjama ne mažiau kaip 10 bylų, dalyje jų bylos šalimi yra ne po vieną, o po 15-20 susivienijusių nukentėjusių asmenų.
