Pasibaigus antrajam pasauliniam kartui, atgijo ir „Auto Union“ koncernas, kuris siekė susigrąžinti praeityje užsitarnautą šlovę. Milžiniškų ambicijų turėjęs gamintojas labai greitai atsimušė į sieną, nes karo nualinta Europa reikalavo ne prabangių ar itin greitų automobilių. Daugeliui vairuotojų reikėjo praktiškų, patikimų ir erdvių transporto priemonių. Įrankio, kuris padėtų atsistoti ant kojų.
Tuometiniai „Auto Union“ koncerno vadovai atsižvelgdami į automobilių rinkoje susiklosčiusią situaciją, 1949 metais pristatė pirmąjį ir vienintelį komercinį automobilį, kuris dėvėjo keturių žiedų simboliką. Tai taip pat buvo pirmasis automobilis, kuris buvo pradėtas gaminti visiškai naujoje gamykloje, pastatytoje Ingolštato mieste.
Pirmoji modelio karta buvo kuriama pagal labai elementarią formulę. Tai turėjo būti universalus ir lengvai eksploatuojamas automobilis, kuriuo galėtų naudotis ne tik ribotą biudžetą turintis verslas, bet ir valstybinės įstaigos ar net daugiavaikės šeimos. „DKW“ inžinieriai galvodami apie pirkėjų poreikius netikėtai sukūrė visiškai naują kėbulo tipą – vienatūrį. Būtent „DKW Schnellaster“ buvo pirmasis vienatūris pasaulyje ir padėjo tvirtus pamatus po keleto dešimtmečių pasirodysiantiems „
Renault Espace“ ar „Chrysler Voyager“.
Kompaktiškąjį „DKW“ autobusą į priekį varė itin kuklūs 0,7, 0,8 arba 0,9 litro darbinio tūrio benzininiai varikliai, kurių pajėgumas svyravo nuo 20 iki 32 arklio galių. Ankstyvieji egzemplioriai buvo varomi 0,7 ir 0,8 litro motorus. Tuo tarpu pajėgesnis – 0,9 litro širdis buvo montuojama nuo 1955 metų.
Didžiausias „DKW Schnellaster“ privalumas – universalumas. Vokiečių gamintojas siūlė keletą skirtingų kėbulo tipų arba norimą kėbulo tipą pagamindavo pagal užsakymą.
Didžioji dalis pagamintų automobilių turėjo vienatūrio kėbulą. Maždaug 40% buvo keleiviniai, o likusieji 60% – komercinės paskirties.
„DKW Schnellaster“ taip pat buvo gaminamas su pikapo ir netgi kemperio kėbulo tipu, kuris idealiai tiko tiems, kas dievindavo keliones po Vokietiją ar net Europą.
GALERIJA
