Kur semiatės įkvėpimo kūrybai?
Kūrybinis procesas vyksta labai įvairiai. Tačiau joks įkvėpimas neateis tvyrant ramybei ar melancholijai. Kartais kūryba prasideda nuo spalvų gamos arba išgirsto muzikinio takelio. Tai gali būti ir naujas netyčia į galvą šovęs įvaizdis. Pavyzdžiu, naujoji mano kolekcija „prasidėjo“ nuo kepurių, pamatytų Paryžiuje. Tačiau ar išvysite jas kolekcijos pristatyme – kol kas nežinau.
Gal galėtumėte išduoti pirmąsias naujos kolekcijos gaires?
Su metais mano kūryba vis labiau krypsta į minimalizmą, tad modeliai bus dar arčiau žmogaus kasdienybės.
Ar turite viziją, kaip turi atrodyti jūsų klientė, o gal klientas?
Jau nebe. Kadangi klienčių ratas labai didelis ir skirtingas, yra kuriamas moters tipažas ir detalės. Neakcentuoju moters amžiaus, profesijos ar užimamos padėties visuomenėje.
Mintyse vis pagalvoju, kad būtų įdomu kurti drabužius vyrams, bet kol kas ne. Ir vyrai Lietuvoje kiek konservatyvus, švelniai tariant.
Kokie iššūkiai tyko studijoje?
Per savaitę turėjome sukurti vestuvinę suknelę – tai buvo rekordas, kurį pasiekėme ne kartą. Aš mačiau, kad jaunoji tikrai nebus laiminga, nes suknelė turbūt yra ne jos. Pasiūtą suknelę mes pasilikome sau ir sukūrėme dar vieną. Aš laikausi tokio principo, kad nei viena moteris negali iš susitikimo su dizaineriu išeiti nepatenkinta, su blogom emocijom. Susikurti reputaciją yra labai sunku, o ją susigadinti galima labai greitai. Jau geriau turėsiu finansinių nuostolių nei nelaimingų klienčių.
Būna ir tokių situacijų, kai tenka atsisakyti darbo. Nesusitarimai kyla dėl visiškai kitokios stilistikos. Tuomet pasiūlau kitą kolegą, kurio stilius atitinka klientės poreikius.
Jau daugelį metų dirbate kartu su Lilija. Kas yra sudėtingiausia dalinantis scena su kitu kolega?
Mes tikrai neslepiame, kad buvo visko. Kai susipykdavome, tai net tinkas byrėdavo (red.past.: šypsosi). Išsiskirti mintis tikrai nekyla, kadangi mums neblogai sekasi dirbti kartu. Esam savikritiški ir žinome, kas yra blogai. Kartais pakomentuojame vienas kitą, tai padeda apsispręsti ar surasti kompromisą. Organizacinius reikalus taip pat tvarkomės patys, neatiduodame į kitų rankas. Kartu su Lilija galvojame apie modelius, vietą, stilistus, svečių sąrašą ir, žinoma, muziką, kuri diktuoja pagrindinę nuotaiką.
Kaip ieškotumėte adatos šieno kupetoje?
Aš turbūt neieškočiau – tai beprasmiška. Geriau susirasti kitą adatą nei stovėti vietoje.
Kokie kūrėjai jums yra įdomūs?
Visuomet einu į „Mados infekciją“. Įdomu stebėti jaunus kūrėjus ir jų stilistiką. Kai buvau jaunas, man tikrai netrūko kategoriškumo. Vertinau, kas patinka ir kas nepatinka, per savo prizmę, o vėliau atėjo suvokimas: ar aš turiu teisę kažką vertinti ir, iš viso, kas aš toks?!
Mados blogeriai kolekcijas dažniausiai vertina pagal įdomumą. Bet pažiūrėtumėte, kas pasaulyje yra patys garsiausi korifėjai – kritikai... Tai yra tokios senos moteriškės, kurios turi didžiulę patirtį už nugaros. Tada jos jau gali vertinti objektyviai. Kai vertina 18-19 metų blogeriai – būna per daug kategoriškumo. Atrodo, kritikuoja tik tam, kad juos pastebėtų...
