Vienai garsiausių Lietuvos lengvaatlečių Austrai Skujytei šiais metais jau nebe pirmą kartą tenka dalyvauti fotosesijoje. Šįsyk sportininkė prieš objektyvą „stojo“ įkūnydama pagrindinę vienos žymiausių lietuviškų pasakų „Eglė žalčių karalienė“ heroję.
Pasiūlymo perteikti nuotraukose už žalčio ištekėjusios ir tragiško likimo moters įvaizdį A. Skujytė sulaukė iš Lietuvoje pastaruosius metus kuriančios dizainerės Vilmos Marė. Lengvaatletė anksčiau jau yra dalyvavusi kūrėjos projekte, skirtame pavaizduoti moteris – valdoves.
„Austra apsisprendė greitai. Kitos kandidatės, galinčios geriau atspindėti šiuolaikinę Eglę, nė neįsivaizdavau“, - tikino V. Marė. Jos nuomone, pasaka, turinti labai gilią prasmę, šiomis dienomis vėl aktuali. Dizainerė pritarė istoriko ir filosofo Juozo Algimanto Krikštopaičio nuomonei, kad kūrinyje yra nagrinėjama ir mišrių šeimų problema - pasakoje galime įžvelgti ir nūdienos Lietuvos merginų situaciją, kuomet nutekėjusios į kitus kraštus, jos nori išlikti stipriomis, išlaikyti savąjį identitetą, asmeninę tautinę nepriklausomybę. Be abejonės, tokios legendos asociacijos yra modernios, vedančios į šiuolaikinės moters tapatybės paieškas.
„Austra galėjo užsienyje likti dirbti trenere. Ir gauti dešimt kartų didesnes pajamas. Bet ji grįžo į Lietuvą ir čia liko. Na, stipresnės, labiau įleidusios šaknis į savą žemę eglės aš nežinau...“, - patikino V. Marė.
Anot jos, A. Skujytei itin tinko sodrios žalios spalvos suknelė, skraistė, kiti drabužiai. Sportininkė ne tik fotografavosi fotostudijoje, bet ir sau įprastoje aplinkoje – manieže.
V.Marė idėjai ir pasirinkimui itin pritarė manotyrininkė drr. Raimonda Simanaitienė.
„Žvelgiant į parodoje pristatytą kolekciją čia matome keliolika ritmiškai išdėstytų kostiumų, kurie galerijos erdvėje eksponuojami sukabinti ant pakabų ir suvesti į koncentrinį apskritimą. Šis komponavimo būdas primena visose senosiose kultūrose (taip pat ir baltų) svarbų soliarinį ratą, šventyklos principą arba genties susirinkimo vietą“, - komentavo menotyrininkė.
V.Marė kuria įvairiausius drabužius. Visgi jos parodos koncepciją labiausiai atspindi moters rūbai: įvairaus ilgio švarkeliai, liemenės, sijonai ir papildomi aksesuarai – kepurėlės, riešinės, šaliai. Iš jų ir yra sukomplektuota galerijoje „Balta“ rodoma kolekcija.
„Žvelgiant į drabužių visumą, matome, kad į vientisą vaizdą apsijungia spalvos, siluetai, o taip pat vienas svarbiausių dalykų - rūbų apdaila. Ją dizainerės rūbuose sudaro nuostabios išryškintos siūlės, iš kurių Vilma Marė sukuria faktūriškus ornamentus, tapusius geriausiai atpažįstamu menininkės drabužio, o gal net jos stiliaus požymiu“, - pastebėjo dr. R. Simanaitienė.
Pati dizainerė aiškina, kad inspiracijų šiems ornamentams ji semiasi iš baltiškosios epochos.
„Visgi derėtų pabrėžti, jog šalia baltų meno įtakos, menininkę neabejotinai inspiruoja ir tautiškasis XIX a. kostiumas. Tai matome iš dailių ir kiek tipingų švarkelių, liemenių bei sijonų siluetų. O taip pat, kalbant apie dekoro faktūringumą ir kompoziciją, raštų vaizdinę sanklodą, neabejotinai galime prisiminti gotikos stiliaus ornamentiką, smailiosios arkos, rozetės, masverko motyvus, papildomus ir viduramžiško vertikalumo slinktimi rūbe. Šiuos gotikinius elementus sustiprina ir aksesuarų puošyba karoliukais, kurie dar labiau pabrėžia siūlės kontūro grožį ir turtingumą“, - įsitikinus menotyrininkė.
Paroda, kuriai suteiktas pavadinimas „Madinga Nepriklausomybė“, galerijoje „Balta“ veiks mėnesį.
