Čia savo kurtas vestuvines suknias demonstravo ir žinoma dizainerė, studijos „Tiulio fėja“ įkūrėja Viktorija Jakučinskaitė.
Sukneles užsisako prieš metus
Dizainerė atskleidė, kad jos klientės vestuvinėmis suknelėmis pradeda rūpintis kone prieš metus, tad ruduo – puikus laikas parodyti savo darbus. „Organizatoriai patys mane susirado ir pakvietė dalyvauti parodoje. Pasirodė įdomi vieta – ne viešbutis, ne koks nors paviljonas, o rotušė. Man patinka ši erdvė. Be to, vestuvinių suknelių dizaineriai kolekcijas ateinančiam sezonui ruošia jau rudenį, aš irgi jau turiu naujų modelių, tad organizatorių noras pirmiesiems pristatyti naujo sezono tendencijas man buvo labai parankus“, – apie tai, kas paskatino dalyvauti parodoje, pasakojo ne vieną autorinę kolekciją pristačiusi V. Jakučinskaitė.
Tačiau pasiruošti iš anksto pavyksta ne visada. Kartą klientė užsakymą patvirtino likus tik dviem dienoms iki vestuvių, tad per vieną dieną suradus medžiagas ir atlikus visus pasiruošimo darbus, net šešios siuvėjos ištisas 12 valandų daigstė, siuvo ir siuvinėjo sudėtingo modelio suknią. Kitą sykį iš užsienio grįžusi nuotaka pamatė, kad jos suknelė – visai ne tokia, apie kokią ji svajojo. „Nuotaka iš dviejų suknelių pavyzdžių suformavo savo viziją ir atsiuntė, o buvo padaryta pagal vieną. Ir štai grįžusi iš užsienio nuotaka pamatė, kad sijonas – ne toks, kokį ji įsivaizdavo... Per naktį turėjom visiškai perdaryti sijoną, absoliučiai nuo nulio“, – prisiminė V. Jakučinskaitė.
Kad nuotakos visada liktų patenkintos, dizainerė sako nesitenkinanti vidutiniškais rezultatais ir visada siekianti tobulumo: „Labiausiai atsižvelgiu į nuotakų svajones – labai daug su jomis kalbuosi ir įsimenu, ką kiekviena pasakė. Netgi bendras tendencijas dažnai sužinau iš jų – nes jos labai domisi, peržiūri internete begalę visokių paveiksliukų, o tada man persiunčia ar atneša. Tada matau, kas dabar yra populiaru. O mano stilius niekur nedingsta – aš vis tiek kuriu savo stiliumi, iš savo mėgstamiausių audinių, tik jos man dar pamėtėja įvairių įkvėpimo šaltinių.“
Stilinga nuotaka žiemą
Nors vestuvių sezonu tradiciškai laikoma vasara, V. Jakučinskaitė turi ką pasiūlyti ir rudenį arba snieguotą žiemą tuoktis nusprendusioms merginoms: „Kuriu ir tikras žiemines sukneles – iš labai plono moherio siūlo mezgame sijonus, kurie būna permatomi kaip tiuliai ir labai gražiai atrodo, bet su jais šilta. Dar naudoju gipiūrų iš vilnos arba taip pat iš moherio. Tokie gipiūrai atrodo lygiai taip pat, kaip ir iš medvilnės, kuriuos aš naudoju vasarą, bet iš tikro yra padarysi iš labai šiltų siūlų. Išlaikau tą patį vasariškos, permatomos suknelės efektą, tik su šiltais audiniais perkeliu jį į žiemą. Taip pat turiu moherio megztukų, įvairių paltukų, kurie tikrai prie tokių suknelių tiktų. Noriu sukurti suknelės lengvumą, bet kitomis priemonėmis ir su kitokiais audiniais – kad būtų patogu ir kad tikrai nešaltų nuotaka, nes yra tekę matyti, kaip su korsetinėmis suknelėmis stovi prie angelo skulptūros, fotografuojasi ir dreba...“
Ne mažiau svarbios nei suknelė ir kitos aprangos detalės: „Dėl batų – visada tiks klasikiniai aukštakulniai bateliai, gali būti su paslėpta platforma. Nesvarbu, ar žiema, ar vasara – juk žiemą jos neina pasivaikščioti. Iš mašinos keliauja tiesiai į zaksą arba bažnyčią ir atgal. O viršutiniai drabužiai labai svarbūs, nes jie gali sugadinti visą viziją. Apsivilkus netinkamą striukę, paltą ar kailinukus galima tiesiog sugriauti įvaizdį. Dažnai būna, kad neatitinka atspalviai arba tiesiog kvailai atrodo... Ieškant suknelės žiemai būtinai reikia prie jos ieškoti ir derančios viršutinės dalies, – pataria V. Jakučinskaitė. – Reikia tartis su specialistais, kurie siuva suknelę arba ją parduoda. Taip pat būtina palyginti atspalvius dienos šviesoje, nes suknelė gali būti pieno baltumo, o apsivelka kailinukus – sniego baltumo. Baisiau nieko negali būti! Išvis tie kailinukai iš dirbtinio kailio... esu visiškai prieš“, – įspėja dizainerė.
O jei tikri kailiai nuotakai per brangūs? „O kam? – nuoširdžiai nustemba pašnekovė. – Galima rinktis paltuką, švarkelį – yra visokių variantų. Yra gražių storų moherinių megztukų, nėrinių. Nereikia to tikro kailio – aš ne apie tai kalbu. Kalbu apie senamadiškus standartus, kuriuos kartais vis dar siūlo salonai. Svarbiausia, kad viskas aprangoje derėtų – tiek stilius, tiek spalvos“, – pataria „Tiulio fėja“ V. Jakučinskaitė.
