LRT.lt
Kasmet Europos Sąjungoje išvaistoma apie 90 mln. tonų maisto. Vidutiniškai vienas Lietuvos gyventojas per metus išmeta 171 kg maisto. Tuo metu 79 mln. europiečių gyvena žemiau skurdo ribos. Jeigu nebus imtasi priemonių, Europos Komisijos paskelbto tyrimo duomenimis, iki 2020 m. iššvaistomų maisto produktų kiekiai padidės dar 40 proc.
Maisto pramonės ir prekybos įmonių specialistai, valdžios ir nevyriausybinių organizacijų atstovai šios problemos sprendimų ieškojo „Maisto banko“ organizuotoje konferencijoje „Atliekantis maistas: išmesti negalima atiduoti labdarai. Šveicarijos ir Lietuvos patirtis“, rašoma Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pranešime.
VMVT direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius pabrėžė, kad veikiant drėgmei bei bakterijoms maisto atliekos skyla ir išsiskiria metano dujos, kurios patekusios į atmosferą veikia klimato kaitą, didina šiltnamio efektą. Netinkamai tvarkomos maisto atliekos taip pat yra palanki terpė gyvūnų užkrečiamosioms ligoms plisti. Tad būtina imtis efektyvių priemonių, kad sumažėtų maisto atliekų kiekiai, o susidariusios atliekos būtų tinkamai tvarkomos. Tarkim, naudojamos biodujoms gauti ar kompostui gaminti. Labai svarbu, kad kuo mažiau maisto atliekų nukeliautų į sąvartynus.
Pasak Šveicarijos maisto banko „Schweizer Tafel“ Berno regiono vadovo Manuelo Loeligerio, sėkmingai kovai su maisto švaistymu būtini trys dalykai: visuomenės nepakantumas maisto švaistymui, atliekamą maistą labdarai atiduodančių bendrovių kritinė masė ir sprendimus priimančių asmenų apsisprendimas. Konferencijos dalyviai akcentavo, kad vienas iš būdų mažinti išmetamo maisto kiekį – pakeisti taisykles, draudžiančias labdarai atiduoti maisto produktus, pažymėtus „geriausias iki“ data. Tai dauguma malybos gaminių, kruopos, makaronai, duonos gaminiai, konservuoti vaisiai ir daržovės, dalis kietųjų sūrų ar net jogurtų. „Šveicarijoje tokius produktus leidžiama atiduoti nepasiturintiems dar šešias dienos po šio termino pabaigos“, – tikino „Schweizer Tafel“ prezidentė Yvonne Kurzmeyer.
Lietuvoje taip pat galioja tvarka, kuri suteikia galimybę tam tikrus produktus pasibaigus jų galiojimo terminui perduoti labdarai. „Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba dar 2002 m. išleido įsakymą, kuriame išvardinti tokie gaminiai. Tai kava, arbata, prieskoniai, miltai, kruopos, duonos gaminiai, pyragai, makaronai, konditerijos gaminiai be įdaro, kakava, šokoladas, cukrus, džiovinti vaisiai, aliejai, koncentruoti kisieliai, gaivieji gėrimai, kieti ir pusiau kieti fermentiniai sūriai, padažai, konservuotos daržovės stiklinėje taroje“, – vardino Z. Stanevičius.
Viena iš esminių problemų, kad Lietuvos gamintojai nenori prisiimti atsakomybės dėl produktų, kurių galiojimo laikas nurodytas ant pakuotės, yra pasibaigęs.
Konferencijos dalyvių nuomone, situaciją palengvintų teisės aktų pakeitimas, kuris perkeltų atsakomybę galutiniam vartotojui.
Skirtingų Lietuvos valdžios institucijų atstovai palankiai vertino siūlymą rinktis į darbo grupę ir kartu ieškoti būdų, galinčių sumažinti maisto praradimus.