„Aš manau, kad istorikai, specialistai turėtų kalbėti, kiek tai yra prasminga daryti dabar, kokioje vietoje tai būtų daroma, kokia forma daroma. Blogiausia, kas galėtų atsitikti, tai toks įpaminklinimo chaosas, kuomet visi imasi kažką tai daryti“, – ketvirtadienį Širvintose žurnalistams sakė prezidentas.
„Mes pirmiausia, matyt, turime turėti tam tikrą įpaminklinimo strategiją ir labai aiškiai suprasti, ką mes norime įamžinti, ir tiktai tada jau imtis konkrečių sprendimų. Deja, susidaro įspūdis, kad kol kas turime daug chaoso šitoje srityje“, – pridūrė jis.
Siūlymą buvusiam šalies vadovui statyti paminklą laikinojoje sostinėje kitą savaitę Kauno miesto tarybai ketina pateikti šios savivaldybės meras Visvaldas Matijošaitis.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ketvirtadienį teigė, jog savivaldybė turi prerogatyvą spręsti įamžinimo klausimus, tačiau pasirinkta vieta nėra tinkama.
Istorinės Prezidentūros kiemelis yra valdomas Kultūros ministerijos. Ministras Simonas Kairys Kauno savivaldybės idėją yra pavadinęs bloga ir sakęs, kad kiemelyje pagarba turėtų būti atiduota šalies tarpukario prezidentams.
„Na, ir vėl, kaip daugelį kartų praeityje, pirmiausia puola komentuoti politikai. Tai jeigu aš dabar dar ant viršaus kažką pakomentuočiau, tai ir būtų eilės politikų komentaras Brazausko paminklo atžvilgiu“, – kalbėjo G. Nausėda.
A. M. Brazauskas Lietuvos prezidento pareigas vykdė 1993–1998 metais, o 2001–2006 metais buvo Vyriausybės vadovu.
Jis taip pat buvo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, 1992–1993 metais ėjo Seimo pirmininko pareigas, sovietmečiu kurį laiką vadovavo Sovietų komunistų partijos padaliniui Lietuvoje, 1988 metais jam vadovaujant Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos. A. M. Brazauskas buvo išrinktas jos vadovu, vėliau tapo Lietuvos demokratinės darbo, Lietuvos socialdemokratų partijų pirmininku.
A. M. Brazauskas po sunkios ligos mirė 2010 metų birželio 26 dieną.
