Rugsėjo mėnesio paskaitos Laisvajame universitete prasidėjo įdomia diskusija apie meno reiškinio (ne)būtinumą ir meną kaip institucinę kapitalistinės visuomenės fikciją.
Buvo pristatyta S. Home‘o knyga „Kultūros antpuolis“, pateikianti kitokią, alternatyvią kultūros istoriją. Šią savaitę Laisvajame universitete vyks du užsiėmimai. Antradienį, rugsėjo 8 d., kalbėsimės apie socialinį kapitalą, o ketvirtadienį, rugsėjo 10 d. LUNI studentų laukia diskusijos apie „politišką“ meną bei kino filmų peržiūra.
Rugsėjo 8 d., antradienį Laisvajame universitete svečiuosis socialinių mokslų daktarė Angelė Kėdaitienė, kuri gvildens socialinio kapitalo ypatumus ir visuomenės tinkliškumą. Paklausite, kas yra tas socialinis kapitalas? Pasak dėstytojos, šiuolaikiškai jis reiškia įvairius viešo socialinio gyvenimo aspektus – bendravimo normas, tokias kaip pasitikėjimą, savitarpio pagalbą, dalyvavimą, socialumą, altruizmą, o taipogi įvairius santykių tinklus, kurie padeda efektyviai siekti bendrų ir individualių tikslų bei prisideda prie ekonomikos klestėjimo.
Nežiūrint tam tikrų socialinio kapitalo sampratos skirtumų, visi jos tyrėjai pripažįsta, jog pasitikėjimas vieni kitais yra esminis socialinio kapitalo bruožas. Jis įgalina veikti net ir tada, kai nėra pilnos informacijos apie partnerių patikimumą ar apie reiškinio tikrovę. Visuomenės tinkliškumas – tai aktyvų jos narių dalyvavimas įvairiose asociacijose, klubuose, partijose ir pan., aktyvų visuomenės dalyvavimą rinkimuose, domėjimąsi šalies ir pasaulio įvykiais. Remdamasi Šiaurės ir Pietų Italijos visuomenių skirtumų pavyzdžiais lektorė analizuos, kokį poveikį visuomenei ir ekonomikai turi minėtasis socialinis kapitalas.
Kito, rugsėjo 10 d., ketvirtadienį, vyksiančio LUNI užsiėmimo lektorė – teoretikė, politiškai angažuota video menininkė, nevyriausybinės medijų meno organizacijos „D Media“ direktorė Joanne Richardson iš Rumunijos. Ji yra parašiusi esė apie eksperimentinį kiną, video aktyvizmą, autorystės mitą ir leidybą be autorinių teisių (copyleft). Jos video darbai atspindi ilgalaikį domėjimąsi globalizacija, nacionalizmu ir postkomunizmu bei pasižymi kritine žiūra į dokumentų, istorijos ir atminties statusą. LUNI studentai turės galimybę pažiūrėti du šios menininkės naujausius darbus – „In Transit“ (30 min., 2008) ir „Letter from Moldova“ (28 min., 2009) – bei padiskutuoti apie filmuose keliamas problemas.
Pirmajame filme („In Transit“, 2008 ) rodoma subjektyviais praeities prisiminimais ir dabarties įspūdžiais pasakojama kelionės per laiką ir erdvę istorija, kurios pagrindinė problema – istorijos perrašinėjimas ir santykis tarp vaizdinių ir atminties keliaujant per Rumuniją jos įstojimo į ES metais. Nors filme yra panaudotos vaikystės istorijos ir šeimos fotografijos, kurios paprastai sukelia sentimentalias reakcijas, tai tuo pat metu suardo identifikacijos galimybę – per atitolinimo mechanizmus, sukuriančius distancijos pojūtį. Tiktai iš tokios kritinės distancijos pasidaro įmanoma žengti per griuvėsius, kurie liko ištrynus istoriją, ir atskleisti prarastų daiktų žymes.
Kitame filme („Letter from Moldova“, 2009) per kelionę į Moldovos Respubliką, papasakotą dešimtimi laiškų, gvildenamas SSRS žlugimas, prieštaringi „komunistų“ partijos aspektai, postkolonializmo ir nacionalizmo suvešėjimas. Apmąstomas ir kelionės diskursas, turistinio žvilgsnio ribos- pasakotojos paveldėti prietarai apie rusus.
Svarbus autorės kino problematikos akcentas – skirtumas tarp politinio meno, kuris reprezentuoja politinę kovą, ir meno „darymo politiškai“. Kaip teigia lektorė, šiandien, kuomet didžioji aktyvistinio meno dalis itin primena atvirkštinę propagandą, neturinčią jokios savirefleksijos, būtina atrasti tokias išraiškos formas, kurios galėtų kvestionuoti automatizmus, įsišaknijusius ir mene, ir aktyvizme.
Antradienį, rugsėjo 8 d., 18:00 val., „KultFlux“ platformoje Neries krantinėje, prie Mindaugo tilto Vilniuje su socialinių mokslų daktare Angele Kėdaitiene kalbėsimės apie socialinį kapitalą ir visuomenės tinkliškumą.
Ketvirtadienį, rugsėjo 10 d., 18 val. Šiuolaikinio meno centro skaitykloje, Vokiečių gatvėje 2, Vilniuje su Joanne Richardson diskutuosime apie polinį ir politiškai angažuotą meną ir žiūrėsime lektorės darbus.
Laisvasis universitetas – horizontalus savišvietos tinklas, siekiantis suburti norinčius mokytis ir nenorinčius mokėti už visiems mums galinčias priklausyti žinias žmones- dėstytojus, studentus, moksleivius, dirbančiuosius ir bedarbius. Laisvajame universitete laisvai diskutuojama įvairiomis temomis, keičiamasi nuomonėmis ir patirtimis. Prisijungti ir dalyvauti kviečiamas kiekvienas. Kuo daugiau žmonių prisidės savo dalyvavimu neigdami spektaklio visuomenės vartotojų gyvenimo normas, tuo didesnį poveikį visuomenės kaitai turės Laisvojo universiteto kaip socialinio judėjimo gyvavimas.
