2005 – 2008 m. valdininkų skaičius šalyje laipsniškai išaugo 17 proc. Vyriausybė giriasi, kad jai pavyko šią tendenciją pakeisti, ir dabar valstybės tarnautojų skaičius mažėja. Mažėja ir jų atlyginimų fondas. Visiems vienodai – 10 procentų. Ar tai teisinga? Juk dalis visuomenės tarnų nespėja suktis, o kita tik vaidina, kad yra patys reikalingiausi, o be jų Lietuva net sugriūtų. O gal Saulėlydžio komisija ar kita institucija prieš naikindama biurokratiją aiškinosi, kas yra biurokratas?
G.Jakavonis: Prieš dvejus metus sudaryta Saulėlydžio komisija deklaravo valdymo sistemos optimizavimą ir turėjo atskirti perteklines, besidubliuojančias funkcijas, sumažinti valdininkų etatų. Buvo aiškiai deklaruojama, kad tokios funkcijos bus perduotos ministerijoms. Turėjo išnykti Kūno kultūros departamentas, Statistikos departamentas, Lošimų priežiūros komisija, Narkotikų kontrolės departamentas, Alkoholio ir tabako kontrolės tarnyba, Registracinių ginčų komisija, Mokestinių ginčų komisija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Žuvininkystės departamentas. Turto bankas turėjo būti reorganizuotas į valstybės įmonę. Šiandien tokių pasikeitimų tebūtų gal du: Ginklų fondo funkcijas perėmė Vidaus reikalų ministerija, o Informacinės visuomenės plėtros komiteto – Susisiekimo ministerija. Kas vis dėlto yra, kad šitas procesas nevyksta?
G.Kazakevičius: Šis procesas vyksta kur kas optimistiškiau. Reikia nepamiršti, kad Tautinių mažumų departamento funkcijos buvo išskaidytos trims ministerijoms, Kvalifikacijos tarnyba buvo pertvarkyta ir panaikinta. Yra ir mažesnių darbų, galbūt ne tiek matomų. Tai institucinių darinių klausimas. Antras klausimas – dėl valstybės tarnautojų, arba dirbančiųjų valstybei, skaičiaus. Jis iš tikrųjų sumažėjęs – norėtųsi pasigirti, kad 50 proc., bet iš tikrųjų tiek nėra. Svarbiausia, kad pakeista tendencija, nes nuo 2005– ųjų iki 2008– ųjų valstybės tarnautojų skaičius nuosekliai didėjo.
Per tuos metus jis paaugo iki 17 proc. ir tikėjimas, kad visos įstaigos plėsis, buvo itin stiprus. Ta viltis ir šiandien rusena. 2009 metų pradžioje tendenciją pavyko pakeisti – buvo sustabdytas augimas ir prasidėjo mažėjimas. Pareigybių sumažinta per 3 tūkst. Kita – piliečiui svarbu ne kiek yra valdininkų, o kiek jo sumokėtų mokesčių išleidžiama tiems valdininkams išlaikyti. Siūlyčiau skaičiuoti ne galvas, bet pinigus, kuriuos valstybė išleidžia. Buvo priimti sprendimai ir sumažinti mokos fondai, sumažintos algos, net buvo etapas, kai valstybės tarnautojų, dirbančių Vyriausybei pavaldžiose institucijose, algų mažėjimo tempas buvo didesnis nei verslo sektoriuje.
Diskusija šiuo aspektu, t.y. kiek kainuoja valstybės tarnyba, būtų racionalesnė. Prasidėjus krizei, imtasi šių trijų priemonių: mokos fondo ir valstybės tarnautojų skaičiaus mažinimo, institucijų peržiūrėjimo. Dabar, matyt, reikia pradėti kalbėti ne apie mažinimą, o apie geresnę kokybę. Reikia, kad valstybės tarnautojai atliktų savo pareigą ir tai mokesčių mokėtojams kuo mažiau kainuotų. Tai ir yra tikrasis optimizavimas, būdas pasiekti kokybę.
V.Uspaskichas: Valdininkų turi būti tiek, kiek reikia. Mokėti jiems reikia tiek, kiek yra vidurkis valstybėje, skaičiuojant pagal minimalų atlyginimą ir t.t. Negalima skaičiuoti, daug galvų ar mažai, reikia sumažinti ar ne. Reikia žiūrėti pagal situaciją. Jeigu kalbėtume apie stojimą į Europos Sąjungą, puikiai atsimenate: kai stojome į ES, buvo rinkimai, paskui ketveri metai Seime, teko būti Vyriausybės nariu. Galite pažiūrėti statistiką – reikėjo padidinti biurokratų skaičių ne tik mano ūkyje, reikėjo padidinti apie 70 proc. įstojus į Europos Sąjungą, nes reikėjo pradėti visus ryšius, kurie turi būti su Europos Sąjungos institucijomis, Parlamentu, Komisija. Bet jeigu pažiūrėsite į statistiką, būdamas ministru aš nė kiek nepadidinau valdininkų skaičiaus. Jų buvo užtektinai.
Išeinant iš ministro posto liko 87 vakansijos neužpildytos, nes padaryti tiems darbams užteko tiek valdininkų, kiek buvo. Į ministeriją priėmiau tik politinio pasitikėjimo žmonių, jie su manimi atėjo ir su manimi išėjo. Todėl reikia paanalizuoti valdininkų darbą, ar jų užtenka. Na, dabar yra kokybės valdymo sistema. Suskaičiuota kiekviena minutė, ne tik valdininko, bet ir valytojos. Paimkime japonišką programą. Reikia paimti kokybės valdymo sistemą, kuri pritaikyta Europoje, apskaičiuoti valdininko darbą pagal laiką ir t.t., ir nustatyti valdininkų skaičių. Reikia susieti jų atlyginimą su minimaliu atlyginimu arba vidurkiu, kuris yra Lietuvoje, ir viskas.
E.Maldeikis: Yra aiškūs politiniai prioritetai, mes žinome, kokią visuomenę kuriame, kuo rūpinamės. Viešojo administravimo požiūriu, valdymo, resursų paskirstymo požiūriu visi sektoriai jautrūs. Bet aišku, kad negalima atimti paskutinės karvės ir paskutinio kvadratinio metro. Tai yra politinės valios klausimas. Man įdomu, ką kolegos iš Saulėlydžio komisijos pasakys, ar jie jautė politinį spaudimą. Bet aš negirdžiu politinės koalicijos diskusijos. Galime ilgai diskutuoti ir priimti politinius sprendimus dėl valstybės valdymo reformos, remdamiesi specialistų pateikta medžiaga, bet Seime aš negirdėjau diskusijos dėl valdymo reformos.
